1 nuotr.Spėkite, kam priklauso ši citata:
„Viena aktualių temų - problemos, kylančios įvairiose šalyse dėl nustatytų abejotinų rinkimų sistemų. Konkretus pavyzdys - Lietuva. Mūsų mišrioji rinkimų sistema kelia abejonių, sakyčiau, ji net sunkiai dera su Konstitucijos logika. Viena vertus, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, Seimas turi diskreciją pasirinkti rinkimų sistemą. Kita vertus, kaip taip pat ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją Seimo nario - visos Tautos atstovo statusas reiškia, kad Seimo narys negali atstovauti kuriai nors teritorinei bendruomenei ar rinkimų apygardai, o privalo atstovauti visai Tautai. Taigi akivaizdu, kad praktikoje vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai tampa rinkimų sistemos įkaitais, susidurdami su priešprieša tarp konstitucinės parlamentaro priedermės atstovauti visai Tautai ir būtinybės ginti teritorinių bendruomenių ar apygardos rinkėjų interesus. Kitaip tariant, kone pusė Seimo narių susiduria su rizika pažeisti priesaiką, kai, pavyzdžiui, tvirtinant biudžetą teikia siūlymus ar yra prašomi tarpininkauti dėl finansavimo jų apygardoje esantiems objektams skyrimo ar padidinimo".
Ar jums tai neskamba labai panašiai į konservatorių partijos solistų pradedamas giesmes apie tai, kad Lietuvoje galiojanti rinkimų sistema yra bloga ir ją reikia keisti? Net neabejoju , kad prasidėjusios Seimo sesijos metu pavieniai giesmininkai susijungs į darnų chorą. Ir jiems trukdys ne tik Seimo rinkimų sistema, bet bus kėsinamasi į taip sunkiai per daugelį metų partinio pasipriešinimo pagaliau įgyvendintą tiesioginių merų rinkimų sistemą Lietuvoje.
O kad ilgiau jūsų nekankinti pasakysiu, kad aukščiau mano įkelta citata priklauso jau greičiausiai netrukus iki gyvos galvos nominuotam Konstitucinio teismo pirmininkui ir ištikimam konservatorių partijos leitenantui Dainiui Žalimui. Norėjau rašyti partijos kareiviui, bet tiek daug jai nusipelnęs karys jau tikrai seniai užsitarnavo daugiau, nei eilinio laipsnis.
Tie, kuriems ne tas pats žino, kad D. Žalimo pirmininkavimo terminas bei devynerių metų kadencija pasibaigė beveik lygiai prieš metus, tai yra 2020 metų kovo mėnesį. Tačiau akivaizdu, kad į valdžią atėjus TIEMS toks laiko patikrintas vienos partijos interesų gynėjas dar kurį laiką pabus savo šiltoje kėdėje.
Tačiau prie rinkimų įstatymų mes dar sugrįšime, kai jie bus konservatorių buldozeriu stumiami Seime, o šiandien noriu pasidalinti su jumis mintimis apie vieną režimo jau senokai pamirštos Konstitucijos straipsnį, apie kurį kažkodėl niekas nekalba. Tai yra Lietuvos Konstitucijos 32 straipsnis, kuris skelbia:
„Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos.
Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą.
Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą.
Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje."
Taigi, mūsų judėjimas ribojamas negali būti varžomas kitaip, kaip tik įstatymu. O ką gi mes matome realybėje?
Nuo gruodžio mėnesio mes gyvename pagal teisės aktą, kuris vadinasi „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo" pakeitimo", kurio viename iš punktų yra sakoma:
„2.1.7. Nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims - vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise."
Kaip visi žinome, asmenų judėjimo ribojimus Vyriausybė tęsė tiek, kiek norėjo ir iš dalies sušvelninti jie buvo tik šią savaitę taip pat Vyriausybės posėdyje.
O kaip jums šis paskutiniame Vyriausybės posėdyje priimtas sprendimas:
„Visi vežėjai, organizuojantys ir vykdantys keleivių vežimą tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais, privalės užtikrinti, kad į transporto priemones nepatektų keleiviai, neturintys COVID-19 tyrimo ir gauto neigiamo tyrimo atsakymo".
Kur tokiu atveju dėtis keleiviams, kurie turės teigiamą tyrimo atsakymą? Kaip tai koreliuoja su priešpaskutiniu minėto Konstitucijos straipsnio sakiniu?
Prieš savaitę mes jau išsiaiškinome, kad teisės aktų hierarchija atrodo sekančiai:
1. Konstitucija,
2. konstituciniai įstatymai,
3. ratifikuotos tarptautinės sutartys,
4. įstatymai,
5. kiti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai (Prezidento, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo ir kt.).
Taigi, man kyla pagrįstas klausimas - kodėl dėl karantino ir visų kitų Vyriausybės nutarimų, akivaizdžiai prieštaraujančių Konstitucijai mes nei vieną kartą negirdėjome nei Konstitucinio teismo, nei amžinojo jo pirmininko pasisakymų? Juk Konstitucinio teismo įstatymas sako:
„1 straipsnis. Konstitucinis Teismas - teisminė institucija
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams."
Gal todėl režimas ir nenori pakeisti KT pirmininko, taip uoliai nematančio to, kas akivaizdu daugeliui mūsų, net ir neturintiems teisinio išsilavinimo, tačiau nebijantiems galvoti, mokantiems skaityti ir drįstantiems režimui uždavinėti neteisingus klausimus?
