respublika.lt
 

Gerovės valstybės per 5 metus nesukursime visas tekstasnuotraukos (65)

2019 rugsėjo mėn. 17 d. 13:40:37
Justina GAFUROVA

Prezidentas siūlo socialinei apsaugai reikalingas lėšas surinkti mažinant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui, labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas bei lėtinant su darbo pajamomis susijusių mokesčių mažinimą. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, neapmokestinamas pajamų dydis kitąmet turėtų augti nuo 300 iki 400 eurų. Prezidentas siūlo, kad augimas kitąmet siektų tik apie 30 eurų.

×
nuotr. 16 nuotr.
Redakcijos archyvo nuotr.

 

Taip pat G.Nausėda teiks įstatymų pataisas, kurios sudarys sąlygas sparčiau didinti senatvės pensijas ir pagerinti senatvės pensijos išankstinio skyrimo sąlygas, taip mažinant 41,7 proc. siekiantį pensininkų skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį. 2018 metais įvesta pensijų indeksavimo formulė pensijų didėjimą susiejo su darbo užmokesčio fondo augimu. G.Nausėda siūlo palaipsniui kelti indeksavimo koeficientą, kad artimiausius penkerius metus pensijų augimas lenktų algų kilimo tempą. Taip pat žadama mažinti neįgaliųjų skurdą, siekiama sparčiau didinti mažų pensijų priemokas, šalpos pensijas ir valstybės remiamas pajamas.

Ir galiausiai, didesnis pajamų, gaunamų iš ne darbo santykių - individualios veiklos, kapitalo prieaugio bei dividendų - apmokestinimas. Tam tikrais atvejais siūloma naikinti mokesčio lubas.

Prezidentas tikisi išlaidas socialinei apsaugai kitais metais padidinti 100 mln. eurų ir taip žengti gerovės valstybės kūrimo link.

Tokius prezidento planus vertindamas finansų ministras Vilius Šapoka pasiūlė nusiimti rožinius akinius ir 2020 m. biudžetą formuoti nekeliant visuomenei didesnių, nei valstybė pajėgia, lūkesčių. Į tokią kritiką sureagavęs prezidentas atkirto, kad ministras nesupranta, kas yra gerovės valstybė.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad Seimo rudens sesijai jo teikiami siūlymai priartins Lietuvą gerovės valstybės link, politikai ėmė kivirčytis, kas geriau supranta, kas ta gerovės valstybė yra. O gal reikėtų paklausti specialistų, tikrų mokslininkų? Gal tai užbaigtų amžinas reformas ir grąžintų piliečių pasitikėjimą savo valstybe.

Tai kas gi iš tiesų yra gerovės valstybė?


Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros docentės Dalijos Snieškienės komentaras

Penkios aiškios problemos

Sąvoką „gerovės valstybė“ visi suprantame skirtingai. Todėl prieš kalbant apie jos kūrimą, reikia aiškiai žinoti, kokios gerovės valstybės mes siekiame.

Yra daug jos tipų ir įvairiose šalyse gerovės valstybė kuriama skirtingai, priklausomai nuo valstybių raidos. Pati sąvoka „gerovės valstybė“ atsirado XX a. pradžioje. Jungtinėje Karalystėje ji buvo išsamiai apibrėžta sero Beveridžo, kai buvo aiškiai numatytos 5 pagrindinės socialinės valstybės problemos: skurdas, bloga sveikata, blogas išsilavinimas, bedarbystė, benamystė. Nuo tada suprantama, kad gerovės valstybė - tai nacionalinės valstybės atsakomybės prisiėmimas už gyventojų socialinės gerovės sukūrimą.

Tačiau tarp politikų kalbų labiausiai trūksta supratimo, kokią gerovės valstybę mes kursime. Kartais atrodo, kad politikai mėtosi sąvokomis, kurių patys nelabai supranta.

Apie gerovės valstybę, nežinant, kokį jos tipą ar modelį kursime, galima kalbėti žmonėms, kurie nežino šių dalykų. Tai gera rinkiminė programa, tačiau vienas prezidentas gerovės valstybės nesukurs. Turime turėti aiškius tikslus ir žinoti, kokiomis priemonėmis jų sieksime. Tai nėra 5 metų projektas.

Investuoti į vaikus - apsimoka


Prezidentas kalba apie pajamų nelygybės mažinimą, tačiau vis tiek lieka neaišku, kokios valstybės siekiame. Pavyzdžiui, kone plačiausiai iš prezidento siūlymų nuskambėjo neapmokestinamų pajamų dydžio didinimo stabdymas ir siūlymas didinti pensijas. Bet atėmus pinigus iš vaikų ar padidinus pensijas, skurdo nesumažinsime. Pinigai, skirti vaikams ir šeimoms - investicija į ilgalaikę valstybės gerovę.

Turime suprasti, kad ekonomika žlunga, kai yra pasiūla, tačiau nėra paklausos. Vaikai - yra labiausiai vartojanti visuomenės grupė. Jiems reikia duoti, o ne atimti. Jeigu nesukuriame sąlygų valstybėje augantiems vaikams pilnavertiškai maitintis, nepadedame patyrus traumas - griauname jų sveikatą. Dabar nuolat minima blogėjanti vaikų sveikata rodo, kad valstybė blogai rūpinasi piliečių galimybėmis patenkinti savo svarbiausius poreikius. Gerovės valstybė turi duoti ir ekonominį stabilumą, ir ilgalaikį sveikos visuomenės vystymąsi. Toks turi būti mąstymas, o ne trumparegiškas žvilgsnis 5 metams į priekį ar net trumpiau.

Būtinas nuoseklumas


Negali būti taip, kad viena valdžia atėjusi padidina išmokas, kita - jas nurėžia. Kaip tai matėme 2008 m. To rezultatas - ieškodami būdų, kaip patenkinti savo poreikius, dalis gyventojų priversti bėgti į užsienį užsidirbti, kad savo šalyje galėtų įpirkti būstą ar reikalingas paslaugas savo vaikams. Taip valstybė sugriauna žmonių tapatumą, kuris yra vienas iš svarbiausių socialinės gerovės komponentų.

Tokie dalykai nekuria gerovės valstybės. Svarbu suprasti, kad kuo stipresnė gerovės valstybė, tai yra sukurtas tarpusavio pasitikėjimas, sukaupiami reikalingi ištekliai ir užtikrinamas kiekvieno piliečio  pagrindinių poreikių patenkinimas per paslaugas, tuo ji atsparesnė ekonominiams sunkumams, krizėms ir išorinei agresijai. Labai svarbu, kad gerovės valstybės siekiai ir ideologija - kaip tai pasiekti - turi būti visų valdžių bendri veikimo principai ir metodai. Negali Seimas vykdyti vienokios politikos, ministrai - kitokios, o savivaldybių politikai ir merai veikti pagal savo matymą.  Negali būti sukurta gerovės valstybė, kai savivaldybės, vietoj sukurtų paslaugų savo teritorijoje gyvenantiems piliečiams, grąžina pinigus atgal į biudžetą.

Vertingas kiekvienas

Gyventojai turi aiškiai matyti, kur nueina jų sumokami pinigai, jų pastangos. Gerovės valstybėje kiekvienas žmogus, nepaisant jo amžiaus ar padėties, yra vienodai vertingas. Lietuvoje daroma atvirkščiai - gyventojai skirstomi, klijuojant etiketes, kurie veltėdžiai, asocialios šeimos, pašalpiniai ir kitokie: vieni - žmonės, o kiti - nelabai. Negana to, siunčiama žinutė, jog nepatenkinti gali išvykti iš šalies, o prisigimdę vaikų, tegul kapstosi patys. Bet vaikai yra didžiausias turtas nacionalinei valstybei. Nei viena šalis savo vaikų nevaro iš namų. Tai nėra visuomenės vienijimas, tai yra skaidymas.

Lietuva kaip gerovės valstybė buvo pradėta kurti tuo pačiu metu, kaip ir nacionalinė valstybė palaipsniui prisiimdama vis daugiau atsakomybių už piliečių socialinę gerovę, pradedant sveikatos ir socialinio draudimo, privalomojo pradinio mokymo įvedimu. Tačiau pas mus egzistuoja tam tikra gerovės valstybės forma.

„Prie sovietų buvo geriau“

Tarybų Sąjungą galima įvardyti kaip savotišką gerovės valstybę, vertinant, kaip ji garantavo žmonėms sąlygas tose minėtose 5 srityse. Visiem buvo prieinamas išsilavinimas, buvo nemokamas nacionalinis sveikatos draudimas, būsto aprūpinimo programos, skurdo sprendimas per įdarbinimą. Ir kai žmonės sako, kad „prie sovietų buvo geriau“, jie dažniausiai turi omenyje šias garantijas.

Mūsų valstybė dabar galėtų būti priskiriama būtent prie pokomunistinės raidos gerovės valstybių. Reikia atminti, kad byrant Sovietų Sąjungai, gerovės valstybės, kaip tokios, forma buvo stipriai kritikuojama, įsigalint neoliberalistinei ideologijai visame pasaulyje, todėl buvo bandoma sugriauti buvusią sistemą, o tada statyti savaip, moderniai. Mes labai skubėjome sugriauti tai, ką turėjome. Todėl visos krizės mums smogė stipriai ir nežinia kada atsitiesime.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (65)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 4

Dienos klausimas

Ar alkoholis ir cigaretės turėtų brangti?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar Lietuvoje ne per anksti pradedamas kalėdinis laikotarpis?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +8 C

+10 +11 C

 

+4 +7 C

+11 +12 C

+11 +13 C

 

 +7 +9 C

0-6 m/s

0-4 m/s

 

0-4 m/s

 

Valiutų kursai

USD - 1.1015 PLN - 4.2747
RUB - 70.4859 CHF - 1.0963
GBP - 0.8582 NOK - 10.0798