1 litas per mėnesį

Vienas litas per mėnesį, 12 litų per metus skamba gana viliojančiai ketinant užsiimti smulkiuoju verslu. Alytaus miesto politikai viliasi, jog simboliškai kainuojantys verslo liudijimai paskatins gyventojų verslumą, galbūt net legalizuos verslą. Sumažinus fiksuotus verslo liudijimo mokesčius, gali sumažėti įplaukos į savivaldybės biudžetą, tačiau tikimasi, kad pagerės gyventojų užimtumas.

Tiesa, minėtos lengvatos galios ne visoms verslo šakoms. Alytaus miesto gyventojai, per metus sumokėję vos 12 litų mokestį, galės legaliai užsiimti vadinamaisiais nepopuliariaisiais verslais. Tai yra remontuoti žemės ir miškų ūkio traktorius, užsiimti knygų įrišimu, įrankių galandimu, krosnių, židinių ir kaminų valymu, avalynės gamyba, grūdų malimu, dovanų įpakavimu, vonių restauravimu, kilimų taisymu, knygų, žurnalų ir laikraščių nuoma.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Ąžuolas teigia, kad verslo liudijimo mokestis kardinaliai sumažintas remiantis kategorijomis, kurių nebuvo nupirktas nė vienas verslo liudijimas arba nupirktas tik vienas per metus.

„Mintis yra suinteresuoti žmones nepopuliariomis veiklomis. Galbūt kažkas pradės savo verslą“, - vylėsi K.Ąžuolas.

Administracijos direktoriaus teigimu, kitoms verslo šakoms mažinti verslo liudijimo mokesčius kol kas nėra galimybių. Jis patvirtino, jog visos galimybės kol kas yra išnaudotos.

Neigiamas požiūris

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė taip pat džiaugėsi Alytaus miesto iniciatyva.

„Žmonės tikrai užsiima ir tomis nepopuliariomis veiklomis, tačiau ne paslaptis - neuždirba tiek, kad galėtų įsigyti tą verslo liudijimą. Asociacija savivaldybės tarybos poziciją vertina labai teigiamai.

Dėl kitų mokesčių šiandien yra kaip yra, tačiau tai yra socialiniai mokesčiai, to žmogaus socialinis draudimas ir dirbant su verslo liudijimu tie žmonės moka juos bazinei pensijai gauti. Tačiau socialinių mokesčių tarifus vertėtų peržiūrėti, svarbu atsižvelgti į jų teisingumą“, - sakė Z.Sorokienė.

Jos nuomone, verslo aplinka apskritai turėtų būti gerinama.

„Labai svarbi parama pirmus 3 verslo metus. Ji dar jaučiama pirmais metais, bet antrais, trečiais - nebe. Retas verslas ant kojų atsistoja per pirmus metus“, - teigė Z.Sorokienė.

Smulkiųjų verslininkų asociacija žada ieškoti kompromiso ir sprendimų su Vyriausybe dėl pagalbos smulkiajam verslui.

„Svarbu, kad į smulkųjį verslą, į darbdavį būtų žiūrima ne kaip į kokį aferistą, bet kaip į normalų, dirbantį žmogų“, - kalbėjo Z.Sorokienė.

Slegia mokesčiai

Tačiau „Vakaro žinių“ kalbinta Vilniuje pagal verslo liudijimą dirbanti kirpėja Marika pasakojo, jog verslo liudijimo mokestis tėra lašas mokesčių jūroje.

Prie jo prisideda privalomasis Sveikatos draudimas - 90 Lt. Taip pat įkrentančių pinigėlių laukia ir Valstybinis Sveikatos draudimas, kuris mokamas „Sodrai”. Tai apytiksliai sudarytų apie 180 litų per mėnesį.

Jei „stovite“ Darbo biržoje, verslo liudijimui taikoma nuolaida. Iš kitos pusės Darbo birža pašalpas moka tik už tas dienas, kai nedirbate pagal verslo liudijimą.

„Nors atrodo, kad verslo liudijimas kainuoja labai nedaug, „Sodrai” ir sveikatos draudimui susimoki, ir, atrodo, kad čia tik milijonieriai dirba. Iš tikrųjų labai sunku uždirbti tuos pinigus. Tu uždirbi tuos pinigus, sumoki mokesčius ir nieko daug nelieka“, - pasakojo Marika.

Pati moteris sostinėje už savo kirpėjos verslo liudijimą moka 170 litų per pusmetį, tačiau, kaip pati sakė, dar ji yra užsiregistravusi darbo biržoje ir gauna 50 procentų nuolaidą.

„Bet tokią lengvatą duoda tik vieną kartą per metus ir tikrai ne visiems“, - sakė Marika.

Moteris abejojo, kad Alytuje įvestas 12 litų metinis verslo liudijimo mokestis ištrauks verslininkus iš šešėlio. Jos teigimu, labiau apsimoka turėti savo įmonę, tačiau ją atsidaryti taip pat kainuoja didelius pinigus.

VŽ Lygtis

1 Lt/mėn. + 90 Lt (ligonių kasoms) + 180 Lt („Sodrai”) = 271 Lt/mėn. x 12 mėn. = 3252 Lt/per metus

Užduotis: Kiek peilių reikia pagaląsti, kad smulkiajam verslininkui apsimokėtų lįsti iš šešėlio?

Agnė Bilotaitė, Seimo narė, parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė:

Jei kirpėja, ar batsiuvys turės sumokėti labai daug už tą verslo liudijimą, tai žinoma, jis ieškos galimybių, kaip dirbti už tai nesusimokėjus. Mes tokių pavyzdžių labai daug žinome.

Bet kalbant apie nepopuliarias verslo šakas, rodos, kad tai tikrai tos problemos neišspręs. Yra klausimas, kiek apskritai žmonių yra Lietuvoje, kurie galanda peilius ar nuomoja knygas. Kalbėdami apie tą šešėlį, kuris susijęs su žmonėmis, turinčiais mažus versliukus, ir norėdami, kad jie išlįstų iš šešėlio, turime pagalvoti apie protingą verslo liudijimo kainą. Kitaip žmogus nebus motyvuotas jį nusipirkti.

Taip pat reikėtų galvoti ir apie sisteminius mokesčius, kuriais yra apmokestinamas smulkusis verslas. Jie turi būti kur kas protingesni nei yra dabar. O dabar matome, kad žmonės renkasi apskritai nieko nedirbti ir gyventi iš pašalpų, negu prakaituoti ir dar mokėti didžiulius mokesčius.

Norėčiau, kad savivaldybės labiau išnaudotų savo visus instrumentus, nes kiek tenka pastebėti, dėl naujų darbo vietų kūrimosi savivaldybės būna gana pasyvios ir nelabai imasi iniciatyvos.

O kaip žinote, ir požiūris mūsų visuomenėje pateisina nelegalius verslus vien dėl mokesčių dydžio, tačiau reikia galvoti ne tik apie save, bet ir apie savo senelius, vaikus, kuriuos dirbanti visuomenė privalo išlaikyti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“