Garliavos šalmai praverstų Šalčininkams ir Nemenčinei

„Respublika“ klausė antstolės Sonatos Vaicekauskienės ir advokato Gintaro Černiausko, kaip Šalčininkuose nukabinti dvikalbius gatvių pavadinimus ir laikytis įstatymų

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius už tai, kad rajone gatvių pavadinimai rašomi ne tik valstybine kalba, bet ir lenkiškai, baudžiamas baudomis. Tačiau, nepaisant baudų ir teismų sprendimų, lenkiški užrašai - neįveikiami. Neaišku, kodėl valdžia, teisėtai kovodama su lenkiškais gatvių užrašais Šalčininkų, Vilniaus rajonuose, netaiko tokio braižo, koks buvo pritaikytas Garliavoje. Kai buvo vykdomas teismo sprendimas perduoti mergaitę motinai. Ar ir lentelių su gatvių lenkiškais pavadinimais nebūtų galima perduoti antstoliui? Pagalbon pasitelkus 240 policijos pareigūnų. Šalmuotų. Su skydais ir guminėmis lazdomis.

Gatvės pavadinimo lentelė turbūt nesveria 20-30 kg. Veikiausiai puskilogramį. Tad jį būtų visai lengva nešioti. Ypač jei būtų iš šalmuotų pareigūnų sudarytas koridorius. Guminėmis lazdomis saugančių tą valstybinės kalbos anomaliją. Ir iš viso ką galvoti apie valstybę, kuri nuo 2006 metų nesugeba įtikinti kai kurių Lietuvos piliečių, kad valstybinė kalba yra lietuvių? Kiek galima tyčiotis iš valstybės ir teismo, kuris Lietuvos Konstitucijoje yra vienas iš keturių valdžių? Gal valstybės pareigūnams trūksta politinės valios ir ryžto. Tokio ryžto, koks buvo pademonstruotas Garliavoje?

Kauniečiai teisininkai būtų ryžtingesni?

Kaunietė antstolė Sonata Vaicekauskienė yra ta teisininkė, kuri teismų sprendimus vykdo ryžtingai. Jei reikėjo, užblokavo visas Kauno savivaldybės sąskaitas. Jei reikėjo perduoti mergaitę motinai, tai ir įvykdė perdavimą. Kartu su taip pat ryžtingu advokatu Gintaru Černiausku. Tad ką šiedu kauniečiai teisininkai galvoja apie visišką kolegų ir valdininkų neryžtingumą Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose?

- Jei teismo sprendimas yra, ieškovas kreipiasi į teismą dėl vykdomojo rašto, o paskui perduoda vykdomąjį raštą antstoliui, kad sprendimas būtų įvykdytas, - „Respublikai“ pasakojo antstolė S.Vaicekauskienė. - Teismo sprendimas privalo būti įvykdytas ir tiesiog juokinga, kad jis neįvykdomas. Kad valdžios institucijos kažko delsia. Koks pavyzdys rodomas eiliniams piliečiams?

- O gal lenteles nukabinti neįmanoma? Jos taip prisuktos, prikaltos, kad be šalmuotų policininkų neapsieisime?

- Aš manau, kad nukabinėti lenkiškas lenteles įmanoma. Jei negalima gražiuoju įvykdyti, antstolis turi kreiptis į teismą. Nemanau, kad tas lentelių su lenkiškais užrašais nukabinimas yra baisi problema, kurios negalima įveikti. Tai atrodo juokingai. Savivaldybės administracijos vadovas privalo vykdyti įstatymus. Visos priemonės galimos, tik reikia NORO. Kartais teismų sprendimų nevykdymus palaiko politikai, lipantys ant bačkos. Bet ten, kur privaloma vykdyti teismų sprendimus, politikams nėra ko kištis. Jų reikalas - leisti įstatymus, o ne kištis į teismo sprendimų vykdymą.

- Ar nepastebite analogijų su Garliavos įvykiais? Tik Garliavos atveju buvo veikiama ryžtingai, o dabar lyg kažkas daroma, bet lenkiški gatvių pavadinimai vis vien kabo? - „Respublika“ klausė advokato Gintaro Černiausko.

- Pas mus visada ieškoma kaltų, kai žmonės imasi iniciatyvos daryti ir daro. Nes nedarymas, kokio nors pareigūno, valstybės tarnautojo neveiklumas pas mus garantuoja pakankamai saugų asmeninį gyvenimą. Kita vertus, kai žmonės vengia vykdyti savo tiesiogines pareigas, ignoruoja teismų sprendimus, tai yra tam tikras valstybės paralyžius. Antstolis gali pasitelkti policiją. Taip pat paprašyti, kad mechaninį lenkiškų lentelių nuėmimo darbą atliktų meistrai. Ir pareikalauti, kad už meistrų atliktą darbą užmokėtų savivaldybės administracija. Tik reikia NORO. Aišku, lenkiškų pavadinimų klausimas yra jautri tema, bet valstybė turi apginti teismų sprendimus. Negali leisti save kompromituoti. Nes rodoma nepagarba teismams, antstoliams.

Nevykdo - ir koniec!

Bet nevykdo! Net Šalčininkų rajono savivaldybės adresas nurodytas valstybine kalba ir kitaip - ul. Wilenska, Soleczniki.

Šalčininkų seniūnas Gžegožas Jurgo sakė, kad čia reikia gyventojų klausti, ką daryti su lenkiškais gatvių užrašais:

„Jei lentelė - privatus žmogaus turtas, jos mums negalima liesti, - tikino G.Jurgo, - o ant viešųjų pastatų lenkiškų užrašų nėra. Žmonės pageidauja lenkiškų užrašų, o mūsų įstatymai nėra tobuli. Štai čia yra konfliktas. O jei prievarta būtų taikoma, sunku pasakyti, kas būtų. Tikrai ne visur žmonės priešintųsi, bet yra vietovių, kur žmonės pripratę prie lenkiškų pavadinimų“.

Esą žmonių privačios nuosavybės negalima liesti. Nes Konstitucija garantuoja privačios nuosavybės neliečiamumą.

Tokiu atveju galime prie savo privačių namų prisiklijuoti ir kūjį su pjautuvu. Ar lentelę su turkišku keiksmažodžiu. Ar visai nuogą pornožvaigždę. Kad sudomintų paauglius. Ar valstybine kalba parašytą šūkį „Visa valdžia proletariato diktatūrai!“ O gal Hitlerio, Stalino portretus? Jei tas Hitlerio portretas bus nutapytas namo savininko, jo privati nuosavybė, vadinasi, nebūtų galima nukabinti?

Spalio 30-oji jau buvo ar tik bus?

Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas, pasiteiravus, kaip sekasi įtikinti lenkus atsisakyti tų teisiškai niekaip „neįveikiamų“ lentelių, atsakė:

„Trumpai sakant, ta mūsų kova - reikalauti laikytis Valstybinės kalbos įstatymo. Mes baudžiame savivaldybių administracijos direktorius, o jie baudas apskundžia teismui. Visi teismai, į kuriuos kreipėsi administracijų direktoriai, pripažino, kad baudos paskirtos teisėtai. Pirmą kartą skiriame 450 litų baudą, o pakartotiniu atveju - 1000 litų baudą. Kodėl nesikreipiame į antstolius? Tai Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiga reikalauti. Jis, atstovas, taip ir daro. O jei negali išreikalauti, kad būtų vykdomas teismo sprendimas, kreipiasi į antstolius. Ši riba jau pasiekta. O mūsų, VKI, pareiga siauresnė. Mes galime tik bausti“.

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Audrius Skaistys patvirtino, kad teismo sprendimo vykdymas jau patikėtas antstolei iš Druskininkų.

„Yra du teismo sprendimai, - sakė A.Skaistys, - pirmas - dėl nuobaudos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui. Antras sprendimas - dėl Šalčininkų rajone nevykdomo teismo sprendimo, kuris turėjo būti įvykdytas iki spalio 30 dienos. Aš pats lapkritį ir gruodį važinėjau po Šalčininkų rajoną ir mačiau, kad gatvių lenkiški pavadinimai kabo. Sausio 3 dieną kreipėmės į antstolę Druskininkuose, kad būtų skirta savivaldybės administracijos direktoriui nuobauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Nuobauda sudarys daugiau nei 40 tūkst. litų. Šalčininkų administracijos direktorius jau baustas tris kartus. Nedidelėmis baudomis. Tačiau šiuo metu yra pasikeitęs teisinis reglamentas ir už kiekvieną pradelstą dieną numatyta 1000 litų bauda. Taip ir susidaro daugiau nei 40 tūkst. litų. Ar reikia 240 šalmuotų, lazdomis ginkluotų policininkų, kad padėtų nuimti lenkiškas lenteles? Ne, tą patį gali atlikti ir savivaldybės administracijos direktorius. Arba pavesti tai atlikti seniūnams. Nemanau, kad gyventojai tokie bjaurūs. Jei būtų vietinės valdžios paraginti, tikrai nesipriešintų. Daugumoje atvejų tie žmonės ne patys pakabino lenteles. O antstolė, jei mato, kad teismo sprendimas nevykdomas, gali kreiptis į teismą, jog teismas spręstų vykdymo tvarkos pakeitimą. Tik tada antstolis gali pasitelkti policiją. Ir už policijos darbą turėtų atlyginti savivaldybės administracijos direktorius“.

Apjuodino Lietuvą prieš visą Europą

O kol Šalčininkų ir Nemenčinės lentelių nepasiekia nei ambicingi antstoliai, nei ambicingi advokatai, vakar Lietuvos prezidentei Strasbūre pristatant šalies pirmininkavimo ES Tarybai rezultatus, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis nepraleido progos apdergti šalį, kurioje gyvena.

„Pirmininkavimas - tai puiki proga pačios valstybės narės reklamai, jos vaidmens sustiprinimui, turėti teigiamos įtakos valstybės, kaip patikimos partnerės, įvaizdžio pristatymui. Deja, pastarieji skandalingi įvykiai Lietuvoje nukreipti prieš tautines mažumas paliko blogą įspūdį“, - kalbėjo V.Tomaševskis vakar Strasbūre.

Europarlamentaras paragino ES Tarybą ir Komisiją reaguoti į „tautinių mažumų persekiojimą ES teritorijoje“.

Tačiau Lietuvos atstovai V.Tomaševskiui kirto atgal, kad jo „asmeninis tikslas, jūsų politinės karjeros tikslas yra apjuodinti Lietuvą Lietuvoje ir čia, Europos Parlamente, ir tarptautinėje arenoje“.