Išrinkti trys nauji Seimo nariai, kurie tespės padirbėti vos daugiau nei metus. Tam išleidome 700 tūkst. eurų. Šie pinigai būtų buvę sutaupyti, jei buvę parlamentarai būtų vykdę priesaiką ir dirbę iki galo. Gal susimokėti turėtų tie, dėl kurių kaltės turėjome rengti naujus rinkimus? Bent jau dalį išlaidų jie galėtų padengti, kad ateityje niekam nebekiltų noras apgaudinėti rinkėjus ir suteiktą mandatą iškeisti į kitą postą.
Rinkimų trijose vienmandatėse apygardose prisireikė dėl to, kad parlamentarai Bronius Markauskas bei Vitalijus Gailius sumanė tapti merais, o Aušra Maldeikienė panūdo europarlamentaro posto. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė „Vakaro žinias“ informavo, kad šiems rinkimams iš viso išleista apie 700 tūkst. eurų.
Didžiulė suma, kai biudžete pinigų trūksta net svarbiausioms reikmėms. Ir ją turėsime padengti visi mes, mokesčių mokėtojai. Vien todėl, kad kažkas užsimanė pakeisti darbą. Tuo metu patys politikai, dėl kurių turėjome rengti naujus rinkimus, visiškai nenukentėjo. Gal jie galėtų susimesti? Išeitų kiek daugiau nei po 230 tūkst. eurų.
Rinkimų nereikia
Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras Seime yra iškėlęs daugybę idėjų, kaip reikėtų drausminti politinius perbėgėlius, tačiau visos diskusijos baigdavosi net neįsisiūbavusios. Seime pritarimo tokie siūlymai nesulaukia, nes parlamentarai negali būti garantuoti, kad ateityje suvaržymai nebūtų taikomi jiems patiems, jei jie užsimanytų pelningesnių postų. P.Čimbaro teigimu, teisės aktai numato, kad rinkimai į atsilaisvinusią apygardą neberengiami, jei iki kadencijos pabaigos belikęs pusmetis. Jei laikotarpis ilgesnis - rinkimai vykti privalo.
„Manau, kad geriausia išeitis būtų tokia: iš Seimo pasitraukiantį vienmandatininką turėtų pakeisti antrą vietą rinkimuose apygardoje užėmęs politikas. Tą esu siūlęs, tačiau iki projekto tai nepriėjo. Tačiau artimiausiu metu tikrai registruosiu, nes nesame tokia turtinga šalis, kad mėtytume pinigus“, - sakė parlamentaras.
Amoralus elgesys
Pasak P.Čimbaro, iš moralinės pusės negražiai atrodo ir veiksmai, kai Seimo narys dalyvauja rinkimuose į postą, kurio net negalvoja užimti.
„Pavyzdžiui, dalyvauja savivaldos tarybos rinkimuose. Ir tik tam, kad savo partijai pritrauktų papildomų balsų, nes Seimo narys kaip politinė figūra yra žinoma. Tačiau tai yra pasinaudojimas užimamomis pareigomis, rinkėjų papirkimo forma negražiais metodais. Dabar, jei Seimo narys dalyvauja Europos Parlamento rinkimuose ir juos laimi, privalo atsisakyti Seimo nario mandato. Reikia tokį patį dalyką įteisinti ir kituose rinkimuose: jei esi išrenkamas į savivaldybės tarybą, turėtum atsisakyti anksčiau užimtų renkamų pareigų, kad ir Seimo nario“, - tvirtino P.Čimbaras.
Jis yra pasiūlęs ir dar vieną saugiklį: partija netektų užstato už visus sąrašo politikus, jei bent vienas į pareigas išrinktas žmogus tų pareigų atsisako.
Jis pripažino, kad iš moralinės pusės negražiai atrodo ir parlamentarai, kurie sutinka pereiti į kitą postą, į kurį buvo išrinkti.
„Akivaizdu, kad, tarkime, Seimo narys panoro užimti mero postą, nes tą postą užims dar ketverius metus, o štai Seimo kadencija baigsis po metų. Tačiau nematau jokių svertų uždrausti kandidatuoti“, - sakė P.Čimbaras.
Darbus užkrauna kitiems
Visuomenės pasipiktinimą labiausiai kelia parlamentarų postų atsisakantys vienmandatininkai, nes tada reikia rengti naujus rinkimus. Kai padus pasipusto daugiamandatininkai, jų vietą paprasčiausiai užima partijos rinkimų sąraše žemiau atsidūrę politikai. Tačiau net ir tokie perbėgėliai, pasirodo, sukelia įvairių problemų.
Štai į Europos Parlamentą išrinktas Stasys Jakeliūnas paliko nebaigtus darbus bene svarbiausiame Seimo komitete - Biudžeto ir finansų, kuriam vadovavo. Tas pats komitetas atlikinėjo ir laikinosios „krizės komisijos“ funkcijas. Ne paslaptis, kad S.Jakeliūnas buvo vienvaldis tyrimo lyderis, jis ir klausimus liudytojams parengdavo, ir komisijos išvadas pats rašė.
Kai vieną kartą S.Jakeliūnas vėlavo į posėdį, „krizės komisija“ net iš viso ketino paleisti liudytoją, nes nežinojo, ką jo paklausti. O dabar išvadas užbaigti reikės naujam komiteto pirmininkui Valiui Ąžuolui. Tiesa, pats V.Ąžuolas turbūt mano, kad ne itin etiška kritikuoti S.Jakeliūną, kuris, be kita ko, dar ir „valstietis“, kaip V.Ąžuolas, tačiau pastarasis pripažįsta, kad iššūkių bus.
„Laimei, maždaug 90 proc. „krizės komisijos“ išvadų jau patvirtinta, komisija už jas jau nubalsavo. Iki spalio 31 d. tikimės visas išvadas atiduoti Seimui. Po S.Jakeliūno išėjimo komisija dar neposėdžiavo. Pagrindinis pliusas, kad liko tik likučiai, jei S.Jakeliūnas būtų išėjęs, kai išvados dar nė nebūtų buvę pradėtos tvirtinti, būtų buvę sunku.
Aišku, šiokių tokių iššūkių bus. Ypač dėl to, kad dar reikės gilintis ir į šalies biudžeto tvirtinimo aplinkybes, nes pirmininkas turi žinoti daugiau nei kiti komiteto nariai. Kol kas su Finansų ministerija dėl biudžeto dalykų nelabai diskutuoju“, - pripažino V.Ąžuolas.
Norint išvengti problemos, kai renkant naujus Seimo narius išleidžiama daug pinigų, reikia rengti įstatymo pataisas. Gali atrodyti, kad naujų rinkimų nebereikia, jei iki kadencijos pabaigos telikę daugiau nei metai. Tačiau iš kitos pusės tai yra dar maždaug 30 proc. visos kadencijos, o per tą laiką dalis rinkėjų neturės savo atstovo Seime. Klausimas diskutuotinas, todėl reikia galvoti, ką daryti. Riboti teisės Seimo nariui dalyvauti rinkimuose į kitą postą negalime, nes to neleidžia Konstitucija.
Tačiau akivaizdu, kad iš moralinės pusės kartais negražiai atrodo, kai Seimo narys, gavęs mandatą, po to bando jį keisti į vieną, antrą ar trečią postą. Iš žmogiškos pusės galima suprasti ir norą užsitikrinti ilgalaikes pajamas, tačiau piktnaudžiavimo tikrai yra, o dėl to pinigai išleidžiami.
Aišku, galime tikėtis, kad patys rinkėjai ateityje nubaus tokius politikus, kurie mėtosi iš vietos į vietą. Tačiau istorija rodo, kad tai dažnai nenutinka. Matau vienintelę išeitį - turi būti parengtas projektas ir Seime prasidėti diskusijos. Tačiau sunku tikėtis, kad Seimo nariai pritartų projektui, kuris ribotų juos pačius. Tiesiai šviesiai pasakysiu: Lietuvos parlamento pasileidimo laikai baigėsi po Aukščiausiosios Tarybos pasileidimo. Tai - faktas visiems mums prieš nosį.
Ką galvoja kaltininkai?
Joniškio rajono meras Vitalijus GAILIUS:
VRK priima sprendimus, organizuoti rinkimus ar ne. Priėmė sprendimą organizuoti. Jei norime neorganizuoti, reikia keisti įstatymus. Seimo rinkimai yra demokratijos dalis. Aš nemanau, kad demokratijos sąskaita kas nors turėtų taupyti, demokratijos atžvilgiu negalima daryti kokių nors išlygų, neteisinga būtų mandatą suteikti tam, kas anksčiau vienmandatėje laimėjo antrą vietą. Mano asmenine nuomone, paprasčiau reikia pakeisti sąlygas ir iš viso diskutuoti, ar tokiu atveju reikia rengti papildomus rinkimus. Manau, likus metams iki kadencijos pabaigos, rinkimų nebereikia organizuoti.
Klaipėdos rajono meras Bronius MARKAUSKAS:
Turėtume susimokėti patys, dėl kurių reikėjo naujų rinkimų? Ką reiškia patys? Šiandien visi gali apsispręsti, dalyvauti rinkimuose ar ne. Ir už tai susimokėti? Suprantu, kad yra tokių siūlymų. Tačiau demokratijos tokia kaina, kad dalyvauti negalima uždrausti, o tai kainuoja.
Galbūt logiška būtų nerengti naujų rinkimų ir mandatą suteikti antrą vietą ankstesniuose rinkimuose vienmandatėje apygardoje laimėjusiam asmeniui. Kažką keisti reikėtų, kad būtų sutaupoma.
Kita vertus, reikėtų gerai išdiskutuoti, kokiam laikui likus iki kadencijos pabaigos dar yra prasmingi nauji rinkimai. Manau, kad kai lieka tik metai, nauji rinkimai netikslingi, per tokį trumpą laiką nauji Seimo nariai nieko gero nespės nuveikti, naudos daug nebeduos.
Be žodžių
Europarlamentarė Aušra MALDEIKIENĖ:
A.Maldeikienės tinklalapyje nurodytu mobiliojo telefono numeriu susisiekti nepavyko, nes toks numeris nebeegzistuoja - egzistavo, kol politikė buvo Seimo narė.
Vienmandatėse Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose viso pirmojo balsavimo metu rinkimuose dalyvavo 22 027 (19,95 proc.) visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų, pakartotiniame balsavime - vos 20 846 (18,88 proc.) rinkėjai.
Išankstiniais duomenimis, Seimo nario mandatą Žirmūnų rinkimų apygardoje iškovojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė Paulė Kuzmickienė (surinkusi 52,46 proc. rinkėjų balsų). Gargždų rinkimų apygardoje daugiausia rinkėjų balsų gavo taip pat Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kelta kandidatė Rasa Petrauskienė (surinkusi 51,65 proc. rinkėjų balsų). Žiemgalos rinkimų apygardoje rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Liudas Jonaitis (surinkęs 57,07 proc. rinkėjų balsų).