„Už Lietuvos rytinių sienų — nestabili erdvė, kur paminamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvo pasaulio taisyklės, kur veiksmo filmų prisižiūrėję diktatoriai įsijaučia į teroristų vaidmenį ir grobia keleivinius lėktuvus. Kur sienų ir branduolinis saugumas tampa šantažo įrankiu“, – iš Seimo tribūnos metinį pranešimą skaitė G. Nausėda.

Prezidentas atkreipė dėmesį į energetinės nepriklausomybės stiprinimo poreikį, bei demokratinių santvarkų, kaip saugumo užtikrinimo garantą regione. Visgi, šalies vadovas pažymėjo, kad demokratija negali būti primesta nei vienai šaliai – išsilaisvinimo iš diktatūros poreikį, jo nuomone, turi pareikšti būtent tų valstybių gyventojai.

„Mūsų šalis būtų kur kas saugesnė, jei kaimynystėje turėtume daugiau stabilių demokratinių valstybių. Tačiau demokratija negali būti primesta ar importuota — visuomenė turi pareikšti savo teisę į ją. Taip, kaip pasiryžome mes, kaip 2014 metais pasiryžo ukrainiečiai. Taip, kaip pernai pakilo į kovą už savo teisę būti laisva baltarusių tauta“, – tikino G. Nausėda, kartu pabrėždamas, kad svarbiausias Lietuvos uždavinys šiuo metu yra tolimesnės Rusijos galios ir įtakos plėtros stabdymas mūsų regione.

„Privalome realiai vertinti padėtį regione. Remdamasi augančia karine galia, Rusija toliau šiurkščiai pažeidinėja tarptautinę teisę Kryme, Rytų Ukrainoje ir Sakartvele, taip pat vis labiau kontroliuoja Baltarusiją. Todėl šiandien svarbiausias mūsų uždavinys — drauge su sąjungininkais stabdyti Rusijos ekspansiją ir išvengti dar didesnės regiono destabilizacijos“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat akcentavo būtinybę Lietuvoje suteikti prieglobstį Baltarusijos gyventojams bei teikti paramą šios šalies opozicijai.

„Turime siekti, kad mūsų kaimynai įgytų galimybę laisvai ir demokratiškai apsispręsti dėl savo gyvenimo. Mūsų teikiamas prieglobstis Baltarusijos žmonėms, parama pilietinei visuomenei, garsus Lietuvos balsas, primenantis Europai, kas vyksta šalia jos sienų - mažiausia, ką mes galime ir privalome padaryti kaimynų labui“, – sakė prezidentas.

Kitas svarbus prioritetas, šalies vadovo teigimu, yra NATO gynybinių pajėgumų stiprinimas regione, taip atgrasant Kremlių nuo tolimesnės ekspansijos regione.

„Diktatoriški režimai jaučiasi nebaudžiami. Todėl itin svarbu Baltijos šalyse skirti ypatingą dėmesį atgrasymui, stiprinti NATO priešakines pajėgas ir oro policijos misiją, rengti konkrečius gynybos planus. Atremti iškylančias grėsmes galime užsitikrinę aktyvų JAV įsitraukimą į mūsų regiono saugumą“,- teigė G. Nausėda, tuo pačiu pabrėždamas, kad Lietuvai būtina ne tik laukti sąjungininkų paramos, bet ir stiprinti savo pačių gynybos pajėgumus.

„Rūpindamiesi kitų pasiryžimu mus ginti, negalime pamiršti, kad ir patys privalome rūpintis savo valstybės saugumu. Gerbkime savo įsipareigojimą nuosekliai iki 2,5 proc. BVP 2030 m. didinti gynybos finansavimą, stiprinkime karinius pajėgumus, aktyviai dalyvaukime tarptautinėse misijose, nuo mokyklos suolo ugdykime pilietinę visuomenę, kuri būtų pasirengusi ginti Lietuvą“, – tikino jis.

Prezidentas taip pat pabrėžė būtinybę padėti Rytų partnerystės šalims bendradarbiaujant su Europos Sąjunga. Šalies vadovo teigimu, ES lyderiai itin vertina Lietuvos poziciją Rytų partnerystės šalių politikos atžvilgiu.

„Kitas svarbus mūsų laukiantis iššūkis — išlaikyti Europos Sąjungos dėmesį Rytų partnerystei. Negalime leisti, kad pavienės nesėkmės ar nusivylimai užgožtų tas pastangas, kurios dedamos Ukrainoje, Moldovoje ir Pietų Kaukaze. Lietuvai čia tenka išskirtinis, sakyčiau, net istorinis vaidmuo. Galiu asmeniškai patvirtinti, kad mūsų balso ir nuomonės šiuo klausimu Europos lyderiai klausosi bene labiausiai. Mes sukaupėme unikalią patirtį ir puikiai pažįstame regioną, o tai labai reikalinga formuojant ES politiką. Todėl Lietuvos lyderystė Rytų partnerėms integruojantis į ES yra ir bus neginčytinas mūsų užsienio politikos prioritetas“, – tvirtino G. Nausėda.