1 nuotr.Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su visų Seimo frakcijų seniūnais ir kitais atstovais, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku bei Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktore Roma Žakaitiene ir aptarė įstatymų leidybos iniciatyvą, skirtą savivaldybių finansiniam savarankiškumui didinti. Šia iniciatyva šalies vadovas siekia atverti savivaldai didesnes galimybes atlikti pažangias investicijas Lietuvos regionuose.
„Apie tai, kad Lietuvos savivaldybės stokoja galimybių atlikti investicijas, kalbame jau kelerius metus. Tai visos šalies progresą stabdanti problema, kurią atėjo laikas spręsti darbais, o ne kalbomis. Todėl parengėme Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisos projektą, kuris leistų savivaldybėms įgyvendinti pažangius investicinius projektus klimato kaitos ir skaitmenizacijos srityse. Matau politinę Seimo frakcijų valią bendru pozicijos ir opozicijos sutarimu šią problemą išspręsti ir paskatinti šalies regionų plėtrą“, – po susitikimo akcentavo prezidentas.
Dar 2020 m. rugsėjį šalies vadovo inicijuotame Regionų forume parlamentinių partijų vadovai pasirašė memorandumą dėl savivaldos savarankiškumo didinimo. 2021 m. rugsėjį Regionų forumas sutelkė dėmesį į svarbiausią memorandumo dalį – savivaldos finansinį savarankiškumą investuojant, ypač suteikiant galimybę savivaldybėms atlikti investicijas, finansuojamas bendrai su Europos Sąjunga. Ateityje ES šalių savivaldybės, remiantis Europos investicijų banko apklausos (2020 m.) duomenimis, ketina sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę transformaciją. Lietuvos savivaldybės turi neatsilikti pažangos procese, nes jau šiuo metu dėl investicijų regionuose stokos susiformavo netolygus ekonominis augimas šalies viduje. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimu (2021 m.), Lietuvoje savivaldybės neturi galimybių finansuoti investicijas pasiskolintomis lėšomis dėl griežtos subalansuoto vietos valdžios biudžeto taisyklės.
Be finansinio savarankiškumo mandato ir didesnių galimybių savivaldybėms investuoti Lietuva rizikuotų neįgyvendinti 2050 metus siekiančių klimato kaitos poveikio mažinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir skaitmenizacijos srities darbotvarkių.
Susitikime dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.
Artimiausiu metu prezidentas registruos viešajai konsultacijai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
