respublika.lt

Fondai nelinkę atiduoti pinigų pensininkams

(220)
Publikuota: 2024 vasario 24 09:06:00, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 1 nuotr.
Šiandien galima garantuoti viena - gyvenimo saulėlydį ne kiekvienas pasitiks su solidžia pensija. Eltos nuotr.

Nuskambėjus istorijai apie galimai praloštus pensininkų pinigus, kurie buvo investuoti į „BaltCap", vėl kilo diskusijos, ar ne laikas žmonėms leisti patiems pasirinkti, kur investuoti ir kada pasiimti pinigus. Nors idėjos kritikai dar neseniai sakė, kad tai pensininkai, jei tik galėtų pasiimti pinigus, juos praloštų. O kaip atrodo dabar?

 

2019 m. Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius sakė: „Jeigu pinigus atiduodame, o žmogus juos atiduos telefoniniams sukčiams, praloš kazino ar nusipirks nelogišką pirkinį, tada likęs be pinigų kreipsis į valstybę pašalpos."

Šiandien kalbinamas „Vakaro žinių" vyras savo žodžių neišsižadėjo. Vos užsiminus apie „BaltCap" istoriją, J.Dirginčius iš karto ėmė dėstyti savo nuomonę, jog jam tai primena cirką ir taip įsijautė, kad net neleido perklausti, o ir užduotų klausimų ne visada išgirsdavo.

„Skirtingai nuo daugumos Lietuvoje, į visa tai žiūriu kaip į labai įdomų cirką. Dabar neturime informacijos, niekas nieko nepaskelbė. Tik žurnalistai iškasa iš kažkur apie 16,6 mln. eurų, dėl kurių pateiktas ieškinys. Bet ieškinį galima pateikti nors ir milijardui, tik teismas sprendžia, ar kaltė yra, ar ieškinys pagrįstas. Teismo sprendimo dar nėra, bet tą vargšą Šarūną Stepukonį jau visi bando nuteisti ir mintyse pasodinti. Aš visuomet sakau, kad palaukime teismo.

FNTT sakė, kad buvo pradėtas tyrimas, bet jie nepamatė nieko, kas atitiktų nusikalstamos veikos požymių. O žurnalistai - mėgėjai lygioje vietoje padaryti daug putų ir visi pradeda apie tai diskutuoti. Pradžioje tos putos buvo 16 mln. eurų. Kažkas kitas sako, kad gal čia jau bus 20 mln. Kitas dar 5 milijonus pridėjo, o jau penkioliktas žurnalistas suapvalina ir sako, kad tai jau bus beveik 30 mln. eurų," - dėsto J.Dirginčius.

- Apie daugiau kaip 30 mln. eurų siekiantį nuostolį pasakė ne žurnalistai, o „BaltCap" partneris Simonas Gustainis.

- Matau, kad dabar inicijuojamas lošimo priežiūros įstatymo pakeitimas. Dar labai įdomiai spekuliuojama, kad nesuveikė lošimo bendrovių socialinė atsakomybė. Yra viena bendrovė, kurioje lošia, bet yra ir kitos bendrovės, kurios gal kažkur Balbieriškyje kioske sėdi, ir sakoma joms, kad kažkas nesuveikė, nors per jas niekas nieko nežaidė. Kaip galima visos verslo srities atstovus kaltinti?

Štai ateina į restoraną smarkiai nutukęs žmogus, kuriam valgyti šiaip jau nereikėtų, o reikėtų dietos. Bet jis užsisako kugelį su daug riebaus padažo. Restoranas, būdamas socialiai atsakingas ir už piliečius labai besijaudindamas, turėtų atkalbėti žmogų ir sakyti, kad neduos jam kugelio, nes žmogus ir taip jau storas?

Lošimo bendrovės užsiima veikla, kuomet norintis žaisti asmuo ateina ir žaidžia. Įstatymas numato tam tikras pareigas, pagal pinigų plovimo prevenciją atlikti tam tikrus veiksmus - pranešti FNTT apie besikartojančias operacijas virš tam tikrų sumų. Jeigu buvo pranešta, apie kokią socialinę atsakomybę kalba ministrė? Jokiame įstatyme jokia socialinė atsakomybė nėra numatyta.

O jeigu kalbėtume apie „BaltCap", tarkime, yra tokia bendrovė „Goindex". Ji neturi nusipirkusi jokių „BaltCap" aktyvų. Kokiu būdu pensininkai, kaupiantys per „Goindex" patyrė nuostolių?

Iš viso Lietuvoje yra šešios antrosios pakopos pensijų kaupimo bendrovės. Ar bent kas įsigilino, kiek iš jų yra nusipirkę „BaltCap".

- Tai buvo SEB ir „Swedbank".

- Tai viso labo dvi iš šešių. „BaltCap" fondas priskiriamas prie rizikingesnių. Rizikingesnis fondas suteikia galimybę potencialiai daugiau užsidirbti, o papildomai galite apsidrausti. Jeigu kažkas su fondu bus negerai, draudimo bendrovė kompensuos. Jeigu draudžiatės, sumažinate riziką, bet sumažinate ir pelną. Tad norint uždirbti geresnius rezultatus, reikėtų eiti į rizikingesnius fondus, o jeigu einame į visiškai saugius, pelno augimas mažesnis.

Įstatymas numato, kad į vieną šalį negalima investuoti daugiau nei 3 proc. Tad jūsų pinigai investuoti į visas šalis po 3 proc. O toje šalyje ne daugiau kaip 1 proc. į vieną įmonę.

„BaltCap" turtas, kurį valdo įmonė, ko gero, vertas šimtų milijonų. Ir jeigu bankas perka tos įmonės akcijas, net jeigu ta įmonė bankrutavo, vis tiek lieka įmonės turtas. O netektis dėl SEB ir „Swedbank" investicijų, kaip jau paskaičiavo Lietuvos bankas, viso labo 3 mln. eurų. Iš tokios įmonės net jos bankroto atveju galima atgauti šią sumą. Tik klausimas, per kiek laiko.

Pavyzdžiui, mano atveju, fondas, kuriame kaupiu, į „BaltCap" investavęs 0,16 proc. nuo mano aktyvų. Tai reiškia, jeigu būtų sukaupta 100 000 eurų, „BaltCap" dalis būtų 160 eurų ir tiek prarastumėte net jeigu „BaltCap" bankrutuotų. Didoka netektis? Tokia yra dalis, dėl kurios visa Lietuva susirūpinusi. O kad kiekvieną dieną pensijų fonde suma švytuoja apie 0,8-0,9 proc., niekas problemos nemato. O jeigu kažkam nepatinka, kad taip yra, tegul sėdi „Sodroje".

- Nėra galimybės nutraukti sutarties.

- Žiūrėkite, jeigu jūs nusipirkote būtą ir po trijų metų persigalvojote, ar galite tą sutartį panaikinti?

- Galiu parduoti kitam. Bet kokią sutartį įprastai šalys turi teisę nutraukti ar keisti.

- Bet čia nėra įprasta sutartis.

- Manote, kad žmonės buvo pakankamai informuoti, kad jie negalės pasitraukti iš šios sistemos?

- Iš karto darėme sprendimą 40 metų į priekį ir žinojome, kad negalėsime šios sutarties nutraukti. Kurie nenorėjo, jiems tris kartus buvo suteikta galimybė grįžti į „Sodrą". Jeigu dar yra tokių, kurie nesugrįžo, nežinau, ką dar reikia padaryti.

Ar manote, kad teisingiau, jog žmogui paskambintų sukčiai, pasakytų, kad dukra pateko į avariją ir reikia pinigų, žmogus „ant karštų" nubėgtų, nutrauktų kaupimą ir atsiimtų pinigus. Manote, kad taip yra geriau?

Įsivaizduokite, vienas žmogus nutraukia kaupimą, o kitas ne. Tas, kuris nutraukė, gavo 15 000 ir gerai pailsėjo, išleido pinigus. Kitas nenutraukė, bet kiekvieną mėnesį gauna po 170 eurų. Abu šie žmonės pretenduoja į paramą renovacijai arba paramą saulės elektrinei, paramą už malkas ar šildymą. Pas mus tiek yra daug išlaikytinių...

Tas, kuris neatsiėmė, jis gauna periodines išmokas ir jam sakoma, kad jis neturi teisės gauti kompensacijų, nes pensijos išmokos laikomos jo pajamomis. Tas, kuris atsiėmė ir „praatostogavo", pinigų neturi ir yra ant skurdo ribos. Jis ateina prašyti pašalpos ir ją gauna.

- Jūs manote, kad žmonės, atsiėmę pinigus, juos būtinai išleis?

- Mes asociacijoje manome, kad būtų teisinga, jog, jeigu žmogus atsiėmė tuos pinigus, esant prašymui gauti pašalpą ar paramą, vertinti jį taip, lyg žmogus nebūtų tų pinigų atsiėmęs ir turėtų reguliarias išmokas. Nes jeigu atsiėmei pinigus, „pravalgei", pralošei ir kitaip išleidai, tai yra tavo problemėlė ir nebesikreipk pagalbos.

Nesakome, kad negalime atiduoti. Konstitucijoje parašyta, kad galime atiduoti. Bet sakome, kad atidavus pinigus, reikia išlaikyti socialinį teisingumą tarp tų, kurie pinigų neatsiėmė, ir tų, kurie atsiėmė pinigus. Bet dabar kalbama tik apie leisti ar neleisti pasiimti.

- Jūs prieš keletą metų sakėte, kad „jeigu pinigus atiduodame, o žmogus juos atiduos telefoniniams sukčiams, praloš kazino, tuomet jis"...

- (pašnekovas nutraukia klausimą - aut.past.) Niekados taip nesakiau, neklaidinkite. Tai yra straipsnis, kuriame pavadinimas yra neteisingas, o straipsnyje aš sakau, kad jeigu atidavus pinigus žmogus juos praloš, didelė tikimybė, kad jis kreipsis į valstybę pašalpos. Žurnalistai tiesiog truputį per sudėtingą sakinį lietuviams parašė, nes ne visi supranta tokio ilgo sakinio prasmę. Mano mintis buvo, kad galime atiduoti pinigus, bet yra tikimybė, kad juos gavę žmonės kreipsis pašalpos.

- Jūs iki šiol taip manote?

- Prarasti pinigus yra labai daug galimybių. Žurnalistai tris sakinius suplakė į vieną ir didžioji dalis skaitytojų nebepajėgūs tokio ilgo sakinio esmės suprasti. Sakau, kad ne praloš, o neteisingai investuos arba kitais būdais praras pinigus: ar praloš, ar atiduos telefoniniams sukčiams, ar pames. O kai kreipsis pašalpos, tada ir žiūrėsime.

- Jūs manote, kad dauguma žmonių, atsiėmę pinigus, praloštų ar kitur išleistų?

- Ne, kaip tik manau, kad panaudotų kaupimui. Kaip ir telefoniniams sukčiams atiduoda vienetai, pralošia vienetai, didžioji dauguma pinigus naudoja racionaliai. Bet turime kalbėti ne tik apie daugumą, bet ir tuos pavienius atvejus.

- Ar dėl pavienių atvejų turi kentėti dauguma?

- Kalbame apie socialinį teisingumą. Jeigu atsiimant pinigus, jūs gaunate prioritetą gauti išmoką, bus dauguma atsiimančių. Padovanos vaikui... Oficialiai pinigų jau nebeturės ir tada bėgs pas valstybę ir prašys pašalpos.

- Tai yra to žmogaus pinigai, su kuriais jis gali daryti ką nori.

- Pasitikslinkime, kiek ten yra jo pinigų, o kiek valstybės. Mes taip sakome: atiduodame dalį, kurią sumokėjo, o kurią mokėjo valstybė, grąžinkime valstybei.

- Sakote, kad šios išmokos būtų traktuojamos kaip pajamos, o ne kaip santaupos. Net ir dalis, kuri yra žmogaus, o ne investicinė grąža?

- Žinoma, kaip pajamos. O terminuoti indėliai irgi yra žmogaus pinigai, o gautos palūkanos yra žmogaus pajamos, kurios apmokestinamos. O investicinė grąža nėra pajamos?

- Kai žmogus gauna išmoką, visa jos dalis prilyginama pajamoms ar tik investicinė grąža?

- Nežinau. Žinau tik tiek, kad pensija yra pajamos.

- Išeitų, kad žmogus deda pinigus į kojinę ir paskui valstybė sako, kad čia jo naujos pajamos, o ne santaupos iš anksčiau gautų jau apmokestintų pajamų.

- Taip, bet taip yra.

Pensinių fondų atstovas visiškai neteisus!

„Vakaro žinios" kreipėsi į VMI su klausimais, ar iš tiesų II pakopoje sukaupta pensija laikoma ne santaupomis, o pajamomis. Tačiau VMI patikino, kad šių lėšų naujai įgytomis gyventojo pajamomis nelaiko ir jų papildomai neapmokestina: „II pakopos pensija nėra apmokestinama pajamų mokesčiu, o santaupos nelaikomos naujomis pajamomis ir antrą kartą neapmokestinamos pajamų mokesčiu, jei jau buvo apmokestintos prieš tai."

Tačiau jeigu žmogus, gaunantis II pakopos išmokas, kreiptųsi dėl kompensacijos, šie pinigai, kurie buvo jo pajamos, o dabar yra santaupos, vėl būtų skaičiuojami kaip einamosios pajamos. Pavyzdžiui, kreipiantis dėl kompensacijos šildymui.

„Pensijų kaupimo tikslas - užtikrinti pensinio amžiaus sulaukusių asmenų reguliarias pajamas, t.y. gauti papildomas išmokas prie socialinio draudimo senatvės pensijos. Skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, į pajamas įskaitoma pensijos, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos.

Vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymu, kuriame nurodytos pensijų išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra pensijų anuitetas, vienkartinė pensijų išmoka ir periodinės pensijų išmokos. Šios pensijų išmokos (pensijų anuitetas, vienkartinė pensijų išmoka, periodinės pensijų išmokos) laikytinos pajamomis, kurios įskaitomos skiriant piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas)", - nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
67
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (220)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar esate patenkinti naudojamo banko paslaugomis?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur šiemet atostogausite?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+1 +4 C

-1 +3 C

-2 +5 C

0 +2 C

+3 +7 C

+8 +11 C

0-8 m/s

0-7 m/s

0-7 m/s