„Ar aš tau, sese, nesakiau?..“

Prevencija, prevencija... Kaip dažnai nūnai girdime šį žodį. Tik jaučiu, vienas kitas, ypač priklausantis „rizikos grupei“, jau ir nebeprisimena, ką tai reiškia. O prisimenate, kaip jūsų tėvai, o gal ir seneliai, su kaimynais užustalėje susikibę už parankių, valso ritmu siūbuodami, traukė „Ar aš tau, sese, nesakiau...“? Atsimenate, brolelis iš anksto buvo įspėjęs sesę, kad „subatoj“ susitvarkytų savo kiemelį, nes „nedėlioj“gali atjoti vienas toks labai neaiškus bernelis ir nusiaubti visą jų sodybą. Ir kai „nedėlioj“ tas bernelis atjojo... Ir dar su gauja tokių pat iškadnykų, kaip ir jis... Oi, oi!.. Baisu net prisiminti, kas liko iš jų kiemelio ir sesės rūtelių...

O mes užmiršome... Tiesiog chrestomatinę prevencijos dainą. Ar ne todėl ir nūnai, po daugel metų, sesė ir vėl kiemelio neišsišlavė!.. Tik šįsyk ta sesė buvo LIETUVA. O „bernelis“ atjojo, kaip kol kas manoma, net iš Uhano. Atjojo pas mus per italijas, ispanijas, per visokius kitokius iranus... Ir niekas jo sustabdyti nevaliojo. Nei britus ratavojo pedantiški įstatymų laikymosi papročiai, nei vokiečius - jų amžinasis palydovas ordnungas. Net amerikiečiai neparodė jokio pasipriešinimo - nei savo ekonomikos stiprybe, nei karine ar Trampo balso galiomis. Nelaboji-nelauktoji „bernelio gauja“ tas pasaulio galybes šienavo be pasigailėjimo. Gal net skaudžiau nei mus.

Tai kaip čia dabar mums taip nuskilo? Bent jau kol kas esame ar tik ne pirmajame geriausiai pasaulyje besilaikančiųjų dešimtuke! O, jeigu mums būsimosiose Tokijo olimpinėse žaidynėse sektųsi taip, kaip nūnai sekasi „Uhano olimpiadoje“!.. Gal, sakau, kas nors iš mus valdančiosios daugumos pačiu laiku prevencinę „Ar aš tau, sese, nesakiau“ prisiminė? Pvz., Rita Tamašunienė... Kai jau buvo paskirta vidaus reikalų ministre... Kai kažkelintą ministravimo dieną, pvz., ant darbo stalo aptiko savo pirmtako paliktą Civilinės saugos įstatymą... Ir kai jos gražiosios akys, žvitriai lakstydamos įstatymo eilutėmis, staiga tik stabt ties jo 10 ir 11 straipsniais... O, siaube! Taigi jie abu labai aiškiai sako, kad ji, vos davusi ministro priesaiką, savaime tapo Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos vadove... Vadinasi, tapo atsakinga už valstybinio lygio ekstremalių situacijų prevencijos, jų likvidavimo planavimo, finansavimo, plėtojimo ir kitus organizacinius „kiemelio išsišlavimo“ klausimus... Ir būdama turbūt vienintelė iš valdančiųjų, turinti etninės kultūros pedagogės išsilavinimą, staiga prisiminė mūsų prevencinę dainą... Ir pro atvertą ministerijos langą miniai, susirinkusiai Gedimino aikštėje, per megafoną sušuko: „SESE LIETUVA - UŽ ŠLUOTŲ!..“ Ir dar tada, kai net žodžio „uhanas“ nebuvom girdėję, visi puolėme savo kiemelio šluoti?..

Nebūk naivus, skaitytojau, ir negalvok per daug...

„Skiniukas bum-bum“

Gal jau mano akys visai nusilpo - kiek bemėginčiau nūnai studijuoti Vidaus reikalų ministerijos pranešimus apie Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžius, niekaip neįstengiu įžiūrėti bent užuominos, kad šios komisijos vadovė yra būtent Rita Tamašunienė... Tai ar tik ji nebus išvedusi iš kelio ministerijos darbuotojų, informuojančių visuomenę apie komisijos posėdžius? Juk noro afišuoti tokią savo pražūtingai atsakingą pareigybę, manau, oi, kaip jai turėjo nebūti noro. Juolab dabar, kai taip įtemptai vyksta „Uhano olimpiada“ ir kai dar labai neaišku, kuo ji, olimpiada, baigsis jai, Lietuvai, ir jai, Tamašunienei...

Ir ta mintis staiga mano atmintyje atrakino kažkokį seniai neliestą stalčiuką: Lazdijai, mes, Kalnų gatvės vaikai, žaidžiame „Skiniuką bum-bum“ - taip anuomet pokario Dzūkijoje vadinome slėpynes. Ir mane suėmė toks džiaugsmas! Taigi, mūsų vaikystės „Skiniukas bum-bum“ - gyvas! Ir jį žaidžia ne vien vaikai. Politikai - YPAČ! Tik jų žaidimo esmė - ne pačiam pasislėpti, o savyje paslėpti ne tik smulkias kiaulybes, bet ir neįvykdytus pažadus, neatliktus darbus, dėl kurių dabar taip kenčia Lietuva. O jei dar būtina užmaskuoti ir korupcinius ryšius, užmegztus savo šeimos ar savo partijos labui. O dar tą priesaiką!.. Na, tą... Kuri ranką padėjus ant Konstitucijos buvo duota ir tiekkart išduotą!.. Būna, net imi nesuvokti, kaip gali ten, tame jų „savyje“, kur viskas slepiama, tiek daug visko tilpti...

Palaukite, gerbiamieji, bet gal tai - irgi PREVENCIJA! Kad užbėgtum už akių tavo Lietuvai galintiems grėsti pavojams? Oi, ne, ką jūs... Kad visiems laikams nebūtum rinkėjų išsviestas į politinį savartyną.

Noriu priminti, kad MES VIENI PIRMŲJŲ ĖMĖMĖS BŪTINŲ PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ. Buvo paskelbta ir ekstremalioji situacija, kad būtų galima kuo geriau pasirengti iššūkiams kovoje su COVID-19 liga, ir skubos tvarka inicijuoti sprendimai sveikatos sektoriaus ištekliams stiprinti. Noriu priminti, visuomenės sveikatos specialistai nedelsdami pradėjo darbą šalies oro uostuose. Per maksimaliai trumpą laiką inicijavome derybas dėl apsaugos priemonių įsigijimo iš užsienio šalių. (...) Noriu akcentuoti, kad nebuvo nė vienos dienos, jog Lietuva būtų likusi be reikalingo apsaugos priemonių rezervo.

Šie pasvirę ir pariebinti žodžiai - ne mano. Nusirašiau. Nuo premjero kalbos, pasakytos Seimo posėdyje. Kažkas, jaučiu, ją parašė ir it „kiaulę jam pakišo“. Ir šis, matyt, iš anksto tos pakišos neperskaitė. Niekada nepatikėsiu, kad premjeras Skvernelis, buvęs vidaus reikalų ministras, vadinasi, ir tos žiauriai atsakingos komisijos pirmininkas, o dabar dar ir COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komiteto pirmininkas, pats taip traktuotų prevenciją. O gal tik aš, žioplys, visąlaik maniau, kad momentas imtis prevencinių priemonių ateina ne tada, kai tave koks nors nelabasis jau laiko už gerklės. O gerokai anksčiau. Kai tu dar net nežinai, kada ir kas tave puls - pvz., Putinas iš oro, nuo jūros ar nuo Kaliningrado pusės, Lukašenka - nuo Astravo AE, mirtinas virusas - iš Uhano, ar dar kokia Dievo koronė, pvz., už mūsų nuodėmes, slepiamas savyje. O ta „kvaila kiaulė“, pakišta premejerui, ko gero, buvo tik „Skiniukas bum-bum“... Kad komanda, kurioje šiandien žaidžia premjeras, neatsidurtų jau minėtam šiukšlyne.

Bet, mano galva, išmaniausiai „skiniuką bum-bum“ žaidžia trečiasis Lietuvos gynimo „generolas“ - Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Aurelijus Veryga. Ar tik nebus jis labai jau saviškai modifikavęs „prevencijos“ sąvokos? Vos tik COVID-19 pradėjo siautėti ir ėmė aiškėti, pvz., kad net ne visų mūsų medikų burnoms ir nosims pakanka kaukių ar respiratorių, jis mums diegė, kad tos kaukės viruso dar nepasigavusiesiems niekuo padėti negali. O reikalingos jos esą tik jau užsikrėtusiesiems - kad mūsų, sveikųjų, neapkosėtų ar neapčiaudėtų. Bet vos tik Lietuvą pasiekė pirmosios apsaugos priemonių siuntos iš svetur, mums imama aiškinti, kad viešose vietose kaukes derėtų dėvėti visiems. Tačiau nebūtina. Tik rekomenduojama. O kai jau didžiulės kaukių siuntos ėmė plaukti iš tolių toliausių, o ir Lietuva jau ėmė jas siūtis pati, išėjo parėdymas, kad pasirodymas viešoje vietoje be kaukės net draudžiamas ir griežtai baudžiamas! Ot, jeigu aš būčiau ne žurnalistas Kauzonas, o baronas Miunhauzenas, pasakyčiau: „Jeigu nėra ką valgyti, tai ir nėra reikalo valgyti. Bet jeigu yra ką valgyti, nevalgymas turi būti griežčiausiai baudžiamas!“

Bet buvo vienas toks brolelis...

Taip taip, buvo... Labai konkrečiai įspėjo Sesę Lietuvą! Dar 2016-ųjų liepą, 47 puslapių įspėjimą išsiuntinėdamas visoms svarbiausioms ir mažiau svarbioms jos institucijoms. Ir visi jie, tie 47 puslapiai, šaukte šaukė: „Išsišluokime!“ Ir net nurodė vietas, šluotų rėkte besišaukiančias.

(...) Nė viena valstybės institucija nevertino vykdomos ekstremaliųjų situacijų prevencijos veiksmingumo!.. Ketvirtadalis valstybės institucijų nepatvirtino ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, kuriuos turėjo parengti 2011 metais!.. Valstybės institucijų vadovai neužtikrino civilinės saugos mokymų!.. 90 PROC. VYRIAUSYBĖS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ KOMISIJOS IR DAUGIAU NEI PUSĖ EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ OPERACIJŲ CENTRŲ NARIŲ NEIŠKLAUSĖ CIVILINĖS SAUGOS MOKYMŲ!.. Daugiau nei ketvirtadalis valstybės institucijų trejus metus iš eilės neorganizavo civilinės saugos mokymų savo darbuotojams!.. Daugiau nei penktadalis jų nenumatė rizikos valdymo priemonių, nes neparengė ir nepatvirtino ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planų! Ir t.t., ir t.t.

Tai vos keletas sakinukų iš Valstybės kontrolės ataskaitos, kurioje išsamiausiai apibūdinta ne tik netikusi (švelniai tariant!) situacija mūsų valstybės institucijose, bet ir duotos išvados su detaliomis rekomendacijomis kiekvienai iš tų institucijų... Vadinasi, visi mūsų valstybės institucijų vadovai žinojo kur ir ką reikia išsišluoti, kiek šluotų turėti, kur ir kaip jas laikyti, kad atėjus giltinei, netektų jų gabentis net iš Kinijos.

Ar gyvename trumparegių žemėje?

Tai kas gi mūsų laukia? RINKIMAI! Visais laikais mūsų esami ar būsimi politikai, jų atstovaujamos ir neatstovaujamos partijos į rinkimus nėjo. JOJO! RAITI... Ant vargšės Garliavos mergaitės, ant Matuko tragedijos, ant kitokių negandų, Lietuvą užgriūdavusių. Tai kodėl šįkart jiems nejoti ant Pandemijos? Vadinasi, ir ant mūsų piliečių, kurių gyvybes atėmė pandemija. Ir dar daug ką atėmė, ir dar atims - iš verslo, kultūros, švietimo. Iš kiekvieno mūsų. Todėl bijau, kad šie Seimo rinkimai gali būti šlykščiausi per visus 30 antrąkart atgimusios Lietuvos metų. Bet jeigu mes imsimės prevencijos, jeigu mes, rinkėjai, iš anksto būsime įsisąmoninę, kad dėl mūsų valstybės prasto pasirengimo ekstremalioms situacijoms sąžinės graužatį turi jausti ne vien Tamašunienė... Jeigu žinosime, kad tokią pat graužatį turi jausti dar 6 vidaus reikalų ministrai, jais dirbę nuo 2010 sausio 1-osios, kai įsigaliojo įstatymo pataisa, nustatanti, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai vadovauja, vadinasi, yra atsakingi už ekstremalių situacijų prevenciją, būtent jie, ministrai... Ir jeigu eidami balsuoti nepamiršime, kad ir visi Vyriausybės vadovai, ir partijos, juos delegavę į šį postą, turi sąžines... Ir jeigu jie visi, iš naujo jodami, dėl šios sąžinių graužaties ims vienas kitą vanoti... Tai ar dovanoti tokiems galime atėję prie balsadėžių?..

...O kurgi brolelis, įspėjęs sesę apie gręsiančią nelaimę? Jo, deja, jau nebėr. Ne. Jis tebėr, tik... Arūną Dulkį, kurio vadovaujama Valstybės kontrolė prieš 4 metus visas valstybės institucijas patikrino, įspėjo ir detaliai patarė, kaip Lietuvą gelbėti, jeigu ją staiga ištiktų visai nelaukta nelaimė. Jį antru mūsų atkaklaus prezidento teikimu nedidele balsų persvara Seimas atleido. Gal sakau, viskas dėl to, kad Dulkys per toli į priekį matė?.. Ką gi, tuomet ir toliau gyvenkim trumparegių žemėje…

P.S. Bet aš laimingas, kad Lietuvai sekasi! Net ir Uhano olimpiadoje! Nepaisant...