respublika.lt

Europos Komisija tvirtina Lietuvos 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą

(57)
2021 liepos 02 19:01:00
Eltos inf.

Europos Komisija penktadienį teigiamai įvertino Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Tai svarbus žingsnis, kad ES galėtų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) išmokėti 2,2 mlrd. eurų dotacijų, teigia pranešime Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

×
nuotr. 1 nuotr.
Ursula von der Leyen. Eltos nuotr.

 

Šios lėšos padės įgyvendinti esmines Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane išdėstytas investicines ir reformų priemones ir itin svariai prisidės prie to, kad Lietuva po COVID-19 pandemijos krizės taptų stipresnė.

EGADP yra pagrindinis priemonės „NextGenerationEU“ elementas ir pagal ją investicijoms ir reformoms remti visoje ES bus skirta 800 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis). Lietuvos planas yra viena iš precedento neturinčio suderinto ES atsako į COVID-19 krizę priemonių, kuriomis siekiama bendrus Europos uždavinius spręsti pasitelkiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, didinti ekonominį ir socialinį atsparumą ir bendrosios rinkos sanglaudą.

Lietuvos planą Komisija įvertino remdamasi EGADP reglamente nustatytais kriterijais. Komisija pirmiausia analizavo, ar Lietuvos plane išdėstytos investicijos ir reformos prisideda prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos; padeda veiksmingai spręsti per Europos semestrą nustatytus uždavinius; stiprina šalies ekonomikos augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį bei socialinį atsparumą.

Komisijos vertinimas rodo, kad pagal Lietuvos planą priemonėms, kuriomis padedama siekti klimato srities tikslų, skiriama 38 proc. visų šaliai numatomų asignavimų. Planas apima reformas ir investicijas, kad būtų plėtojamos atsinaujinančiuosius išteklius naudojančios jėgainės ir kuriama viešoji ir privačioji energijos kaupimo infrastruktūra. Šias priemones papildo reformos ir investicijos, kad būtų palaipsniui atsisakoma taršiausių kelių transporto priemonių, didinama atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis transporto sektoriuje ir remiant renovacijai reikalingų modulinių komponentų iš organinių medžiagų gamybą spartinama pastatų renovacija.

Komisijos vertinimas rodo, kad pagal Lietuvos planą priemonėms, kuriomis prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos, skiriama 32 proc. visų šaliai numatomų asignavimų. Planas apima dideles investicijas į junglumą, visų pirma plataus masto sparčiojo ryšio tinklų įrengimą ir 2 000 km šviesolaidinio ryšio linijų nutiesimą kaimo ir nutolusiose vietovėse. Plane taip pat numatomos reikšmingos investicijos į e. valdymą ir lietuvių kalbai skirtų dirbtinio intelekto sprendimų kūrimą.

Planą sudaro išsamus viena kitą papildančių reformų ir investicijų rinkinys, kuriuo padedama veiksmingai spręsti visus arba didelę dalį ekonominių ir socialinių uždavinių, per 2019 ir 2020 m. Europos semestrą išdėstytų Lietuvai skirtose ES Tarybos rekomendacijose.

Didinti sveikatos sistemos atsparumą, gerinti jos paslaugų kokybę, prieinamumą ir efektyvumą turėtų padėti sveikatos priežiūros įstaigų modernizavimas, infekcinių ligų kompetencijų centrų plėtra ir sveikatos priežiūros sistemos skaitmenizavimas. Seniai pripažinti su švietimo sistemos efektyvumu ir kokybe susiję uždaviniai sprendžiami imantis konsoliduoti mokyklų tinklą, modernizuoti bendrąjį ugdymą, gerinti profesinį mokymą ir suaugusiųjų mokymąsi, pertvarkyti aukštojo mokslo studijų finansavimą ir studentų priėmimo sistemą, taip pat skatinti mokslinius tyrimus ir universitetų tarptautiškumo didinimą. Tikimasi, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų politika taps veiksmingesnė sujungus esamas inovacijų skatinimo agentūras. Padidinti minimalios socialinės apsaugos sistemos adekvatumą ir socialinį atsparumą turėtų garantuotos minimalių pajamų apsaugos reforma kartu su nedarbo draudimo sistemos aprėpties padidinimu, kompleksiška išmokų peržiūra ir pensijų indeksavimo mechanizmo tobulinimu.

Planas yra visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į Lietuvos ekonominę ir socialinę padėtį ir tinkamai prisideda prie visų šešių EGADP reglamente nurodytų ramsčių įgyvendinimo.

Kaip pažymi Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Lietuvos plane siūloma projektų visose septyniose Europos pavyzdinių iniciatyvų srityse. Tai yra konkretūs investiciniai projektai, kuriais sprendžiami visoms valstybėms narėms kylantys klausimai, kurie skatina darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ir kurie yra svarbūs vykdant dvejopą pertvarką. Pavyzdžiui, Lietuva siūlo 242 mln. eurų investuoti į jūroje ir sausumoje esančių saulės ir vėjo energiją naudojančių jėgainių plėtrą ir viešųjų bei privačiųjų energijos kaupimo įrenginių statybą, be to, 341 mln. eurų investicijų skirti tam, kad būtų galima laipsniškai atsisakyti taršiausių kelių transporto priemonių ir didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį transporto sektoriuje.

Vertinimas taip pat rodo, kad laikantis EGADP reglamento reikalavimų nė viena iš plano priemonių nedaroma reikšmingos žalos aplinkai.

„Man labai malonu pranešti, kad Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Jame daugiausia dėmesio skiriama investicijoms ir reformoms, kurios paspartins skaitmeninę ir žaliąją pertvarką. Be kita ko, numatoma didelių investicijų į švarią energiją ir sparčiojo interneto tinklus, o dėl to Lietuvos ekonomika taps tvaresnė, dinamiškesnė ir inovatyvesnė. Naudodamiesi parama pagal priemonę „NextGenerationEU“ galime užtikrinti, kad skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos naudą pajustų visi. Kiekviename žingsnyje jums padėsime, kad planas būtų sėkmingai įgyvendintas“, – sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen, kurią cituoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

„Lietuvos parengtas planas padės padidinti jos ekonomikos augimą ir užtikrins tvirtą pagrindą ateičiai, kol Europa rengiasi įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Juo siekiama modernizuoti Lietuvos sveikatos priežiūros ir švietimo sistemas, pagerinti socialinę apsaugą ir padidinti mokesčių ir išmokų sistemos efektyvumą. Palankiai vertiname tai, kad plane daug dėmesio skiriama bendriems Europos interesams svarbiems didelės apimties projektams, visų pirma susijusiems su švaria energija, pvz., elektros gamybai iš vėjo ir saulės energijos ir laipsniškam taršių kelių transporto priemonių atsisakymui. Šis planas padės Lietuvai po krizės tapti stipresnei. Padėsime Lietuvai jį visapusiškai įgyvendinti“, – sakė už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Už ekonomiką atsakingas Komisijos narys Paolo Gentiloni pridūrė: „Lietuvos planas reiškia, kad savo pastangoms įveikti XXI a. iššūkius šalis gaus 2,2 mlrd. eurų ES paramą. Stiprų postūmį šalies darbui klimato ir aplinkosaugos srityse suteiks investicijos elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti ir netaršiems autobusams įsigyti, pastatams renovuoti ir durpynams atkurti, o sparčiojo ryšio tinklų įrengimas, be kita ko, ir nutolusiose vietovėse, bus naudingas ir privačiajam, ir viešajam sektoriams. Itin palankiai vertinu plano stiprų socialinį aspektą: jame numatoma reformų, kuriomis siekiama gerinti švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, didinti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį ir teikti papildomų išmokų pažeidžiamiems asmenims.“

Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl ES Tarybos įgyvendinimo sprendimo pagal EGADP Lietuvai suteikti 2,2 mlrd. eurų dotacijų. Komisijos pasiūlymą ES Taryba paprastai priima per keturias savaites, pranešime pažymi Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Jei ES Taryba planą patvirtintų, Lietuvai galėtų būti išmokėtas išankstinis 289 mln. eurų finansavimas. Tai yra 13 proc. visų Lietuvai numatytų asignavimų.

Tolesnes išmokas Komisija patvirtins, jei bus tinkamai įgyvendinamos ES Tarybos įgyvendinimo sprendime nurodytos tarpinės ir siektinos reikšmės, atspindinčios investicijų ir reformų įgyvendinimo pažangą.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (57)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SITUACIJA: Už COVID-19 valdymą regionuose atsakingos ligoninės teigia, jog bendras į įstaigas guldomų pacientų skaičius nedidėja, bet baiminamasi augančio sergamumo tarp medikų, o kai kur jau svarstoma kviesti dirbti sergančiuosius besimptome forma.
  • SUSIRGIMAI: Vaikų užsikrėtimai koronavirusu sudaro trečdalį visų naujų susirgimų, atvejų skaičius gali augti ir iki 20 tūkst. per dieną, sako Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja, vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.
  • PASIENIS: Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad atšaukti ekstremalią situaciją pasienyje su Baltarusija kol kas dar yra anksti.
  • SAUGUMAS: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Vakarų šalys ignoruoja Maskvos susirūpinimą dėl NATO plėtros, pranešė Kremlius.
  • KONCERTINA: Pasienyje su Baltarusija įrengtos koncertinos ilgis siekia beveik 200 km.
  • PAVELDAS: Valstybinės kultūros paveldo komisijos parengto tyrimo duomenimis, Kaunas ir toliau pirmauja pagal paveldo apsaugai skiriamus išteklius.
  • SKUNDAS: Į JAV sankcijų sąrašus įtraukta Baltarusijos kalio trąšų gamintoja ir eksportuotoja „Belaruskalij“ teismui skundžia Vyriausybės sprendimą, pagal kurį „Lietuvos geležinkeliams“ nurodyta nutraukti ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ dėl trąšų gabenimo per Lietuvą.
  • KAINOS: Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija sausį buvo 12,2% – didžiausia nuo 2008 metų, ekonomistai sako, kad toks rodiklis atitinka prognozes - pasak jų, vartotojų kainos augs iki pavasario, o vėliau turėtų prasidėti mažėjimo tendencija.
  • TESTAI: Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad testavimosi punktuose formuojantis eilėms dėl išaugusio naujų COVID-19 atvejų skaičiaus patikros vietų artimiausiomis dienomis padaugės keliais tūkstančiais.
  • PELNAS: Didžiausia šalies telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ 2021-aisiais gavo rekordines 420,8 mln. eurų pajamas ir 57,6 mln. eurų grynojo pelno, nepaisant keturis kartus išaugusių energijos kainų bei visame pasaulyje jaučiamo infliacijos spaudimo.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar pritariate, jog į privalomą karo tarnybą būtų šaukiamos ir moterys?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar reikėtų Lietuvos konservatorių gyvenimą paversti pragaru?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-4 +1 C

+1 +4 C

 

-3 +1 C

-1 +1 C

0 +2 C

 

-3 0 C

0-10 m/s

0-15 m/s

 

0-12 m/s