Kaip skelbia EK atstovybė Lietuvoje, 2020 m. vasario 26 d. tarnybų parengtoje metinėje ataskaitoje atkreiptas dėmesys į esmines ilgalaikes ekonominės ir socialinės padėties problemas: prastą Lietuvos švietimo padėtį, didelę socialinę nelygybę ir skurdo riziką, iššūkius surenkant mokesčius ir plėtojant inovacijų politiką bei žemą aplinkosauginį tvarumą.

Žaibiška COVID-19 pandemija atnešė naujų iššūkių: sveikatos apsaugos sistemos visame pasaulyje susiduria su beprecedenčiu krūviu, o pandemijos sukeltas ekonominis šokas stipriai paveikė žmonių ir įmonių pajamas. Todėl EK paskaičiavo, kad Lietuvos ekonomika 2020 m. smuks 7,4 proc., todėl šiemet pirmiausia rekomenduoja suvaldyti pandemiją, palaikyti ir skatinti ekonomiką. EK ragina Lietuvą įgyvendinti numatytąsias darbo vietų ir įmonių apsaugos priemones, o ekonominei padėčiai pagerėjus - vykdyti atsakingą biudžeto politiką ir užtikrinti tvarų valstybės skolos dydį.

Pandemija išryškino struktūrines sveikatos apsaugos sistemos problemas: žemą efektyvumą ir menką pažangą gerinant paslaugų kokybę, mažą finansavimą ir nepakankamą dėmesį ligų prevencijai. Labai tikėtina, kad dabar valdžios vyrų ir moterų požiūris į sveikatos apsaugą, medikų uždarbį dabar pasikeitė. Bent kol siaučia virusas ir rinkimai ant nosies.

Lietuvoje dėl mažų išlaidų socialinei apsaugai, žemo progresyvumo bei menko mokesčių ir išmokų sistemos poveikio socialinės nelygybės ir skurdo rizikos rodikliai tebėra vieni aukščiausių ES - tą pamatė EK specialistai. Akivaizdu, kad pandemija gali dar labiau išryškinti šias problemas, kai daugybė verslininkų karantino metu buvo priversti užsidaryti. Negalėjo teikti paslaugų ir savarankiškai dirbantys, o už tai jiems „kompensuota“ vos 257 eurai.

Darbo vietoms išlaikyti ir sparčiam ekonomikos atsigavimui paskatinti būtina sparčiai ir adekvačiai įgyvendinti paramos verslui priemones. Todėl EK siūlo teikti likvidumo paramą verslui, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir eksportuojantiems sektoriams.

Europos Komisijos nuomone, būtina užtikrinti, kad priemonės ekonomikos atsigavimui skatinti derėtų su ateities iššūkiais. Lietuvoje skaitmeniniai įgūdžiai yra prastesni nei vidutiniškai ES, o įmonės susiduria su iššūkiais ieškodamos kvalifikuotos darbo jėgos, ypač informacinių technologijų srityje. Lietuvoje taip pat nemažėja išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o išteklių produktyvumas ir antrinis išteklių panaudojimas yra vieni žemiausių ES.

Valstybės skola negąsdina

Finansų ministerija paskaičiavo, kad į šalies biudžetą gali būti nesurinkta net 1,2 mlrd. eurų planuotų pajamų. Valstybės skola greičiausiai viršys 22 mlrd. eurų - tiek prasiskolinę dar nesame buvę.

Visgi finansų viceministrė Miglė Tuskienė sako, kad tai, jog valstybės skola didėja, savaime nėra problema - svarbiausia, kaip vidutiniu laikotarpiu ji mažėja.

„Skola yra pagrindinis rodiklis, kurį dabar turėtume stebėti ir vertinti tiek jos dydį, tiek kryptį. Svarbiausia, kaip vidutiniu laikotarpiu mes skolą mažiname. 60 proc. BVP yra Mastrichto kriterijus, bet yra sutariama, kad Lietuvai kokie 40-45 proc. skolos lygis yra tvarus dydis. Vadinasi, tai, kad mes dabar užkylame, savaime nėra problema. Būtų problema, jeigu nesugebėtume skolos grąžinti mažėjimo linkme per vidutinį ar ilgesnį laikotarpį“, - vakar aiškino M.Tuskienė.

Kalbėdama apie paramos priemones, finansų viceministrė akcentavo: „Jei jos yra mažiau taiklios, turėtų būti vienkartinės ir neturėtų užprogramuoti didelių išlaidų į ateitį.“

Jos teigimu, palyginti su kitomis šalimis, nėra taip, kad Lietuva išsiskirtų itin dideliu pagalbos priemonių paketu.