Europarlamentaras A.Guoga: turime savęs paklausti, o ką mes patys padarėme Lietuvai

Apie pasiryžimą savanoriškai stoti į privalomąją karinę tarnybą keturi iš tų jaunuolių (kiti neatvyko dėl ligos) turėjo progą šį ketvirtadienį papasakoti Kauno įgulos karininkų ramovėje, kur Vytauto Didžiojo menėje pirmieji šauktiniai buvo pasveikinti.

Juos sveikino ramovės viršininkas mjr. Donatas Mazurkevičius bei Europos Parlamento narys Antanas Guoga. Europarlamentaras savanoriškai į pradinę privalomąją karo tarnybą užsirašiusiųjų pagerbimo ceremonijoje Kauno įgulos karininkų ramovėje kiekvienam iš jų padovanojo Lietuvos meno korifėjaus Liudo Truikio darbų po ypač kokybišką ir nedaug egzempliorių atspaustą paveikslą.

Pasidžiaugę netikėtomis dovanomis, vaikinai kalbėjo apie tai, kad šauktinis turi būti drąsus, ryžtingas, ir kad jokie sunkumai negali sumažinti pasiryžimo tarnauti tėvynei bei atėjus sunkiam metui ją ginti. Kai kurie iš jų prisipažino, kad sunkiausia kariuomenėje buvo priprasti prie drausmės, prie ankstyvo kėlimosi, būtinos kasdienės mankštos ir valgymo nustatytu laiku (o ne tada, kai ką skanaus aptinki šaldytuve). Patiko šauktiniams šaudymo, kitos pratybos. Vertino jie ir galimybę įsigyti kariuomenėje gerų draugų.

„Manau, sekdami gražiu jūsų pavyzdžiu, - į šauktinius kreipėsi europarlamentaras A.Guoga, - kiekvienas iš mūsų turėtų savęs paklausti, o ką aš padariau, ką galiu padaryti dėl tėvynės. Turime žinoti, kad visada reikia remti savo kariuomenę. Ir ne riba tie du procentai BVP. Pagal išgales kariuomenei reikia skirti dar daugiau lėšų. Kad žinotume: jei prireiks, ji visus gins. Lietuva priešinsis, nepasiduos. Tokią nuostatą vis labiau palaiko mūsų visuomenė.

Tačiau dar reikia nepamiršti: kuo daugiau žmonių iš Lietuvos emigruos (kuo blogiau valdysim savo valstybę, kai nėra ekonominės strategijos), tuo didesnę naštą turės prisiimti likusieji“, - kalbėjo A.Guoga.

Kad jis jau trejus metus Lietuvos kariuomenę remia asmeninėmis lėšomis, sakė mjr. D.Mazurkevičius.

„Pernai europarlamentaras Antanas Guoga skyrė 10 tūkst. eurų Husarų batalionui Panevėžyje, taip pat - karių tarnybos sąlygoms pagerinti Alytuje bei kitur. Daugybė Lietuvos piliečių praėjusiais metais kariuomenei paskyrė po 2 procentus savųjų mokesčių, ir susidarė nemaža suma - 280 tūkst. eurų. Žmonės pasitiki kariuomene. Supranta, kad 1940 m. pamoka išmokta, nes nesiruošiame jos kartoti. Bet jei reikės, stovėsime visi kaip vienas ir apsiginsime“, - kalbėjo ramovės viršininkas.

„Nuo mažens mane šeima ugdė taip, kad žinočiau, jog žmogus, kuris atiduoda pagarbą tėvynei, ją myli, stengiasi dėl jos ir dėl kitų gerovės. Būdamas su karine uniforma, mačiau, žmonės džiaugiasi mus matydami. Gerbia tuos, kurie tarnauja, atiduoda savo laiką tėvynei ir pasiryžę ją ginti. Manau, tarnyba kariuomenėje tuo pačiu ugdo ir geresnį žmogų“, - sakė vienas iš šauktinių savanorių K.Berlickas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“