1 nuotr.Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį prieš simbolinę kelionę į Ukrainą paskelbė apie papildomą 1 mlrd. eurų paramą Kijevo gynybos pramonei.
Naujoji karinė pagalba yra „labai svarbus ženklas Ukrainai“, sakė K. Kallas, kalbėdama Varšuvoje vykusiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime.
Pranešimas paskelbtas K. Kallas ir kelių užsienio reikalų ministrų vizito į Ukrainos Lvovo miestą išvakarėse, siekiant parodyti solidarumą su šia šalimi.
„Noriu pabrėžti, kad visi, kurie iš tiesų remia taiką, negali stovėti šalia [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino, kuris pradėjo šį plataus masto agresijos karą Ukrainoje, – sakė K. Kallas. – Kas iš tiesų remia taiką, rytoj turėtų būti Ukrainoje, o ne Maskvoje.“
Maskvoje penktadienį rengiamas Pergalės dienos karinis paradas, kuriame dalyvaus nemažai užsienio svečių, įskaitant Kinijos vadovą Xi Jinpingą.
Specialusis karo nusikaltimų tribunolas
Be naujos karinės pagalbos, K. Kallas Lvove ketina politiškai paremti specialaus tribunolo dėl Rusijos Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų įsteigimą.
„Nebus jokio nebaudžiamumo. Už įvykdytus nusikaltimus bus taikoma atsakomybė“, – sakė ji.
Varšuvoje ES užsienio reikalų ministrai aptarė įvairias naujas priemones prieš Rusiją, įskaitant papildomas sankcijas.
K. Kallas sakė turinti vilties, kad ES galės priimti naują sankcijų paketą po dviejų savaičių, kai užsienio reikalų ministrai vėl susitiks Briuselyje.
Rusijos šešėlinis laivynas
ES šaltinių teigimu, naujomis sankcijomis siekiama dar labiau sugriežtinti priemones prieš vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną.
Šie dažnai neapdrausti ir neaišku kam priklausantys laivai padeda Maskvai išvengti Vakarų nustatytų naftos kainų apribojimų. Jie laikomi grėsme saugumui ir aplinkai.
Siūloma į ES uostus uždrausti įplaukti dar maždaug 150 laivų. Jie taip pat nebegalėtų naudotis Europos bendrovių teikiamomis paslaugomis. Taip pat planuojama nubausti kelias dešimtis bendrovių, kurios dalyvauja apeinant sankcijas Rusijai.
Ministrai taip pat aptarė siūlomą draudimą importuoti į bloką Rusijos dujas, siekiant eliminuoti ES energetinę priklausomybę ir sumažinti Maskvos pajamas.
Anksčiau ketvirtadienį Europos Komisija išmokėjo 1 mlrd. eurų biudžetinės paramos Ukrainai pagal didelę ekonominės pagalbos programą.
„Simboliška, kad išmokėjimas sutampa su Ukrainos atminimo ir pergalės prieš nacizmą Antrajame pasauliniame kare diena“, – rašoma komisijos pranešime spaudai.
Šie pinigai yra dalis 45 mlrd. eurų vertės paskolų, kurias teikia Didžiojo septyneto šalys (G7) ir ES.
Su ketvirtadienio mokėjimu ES nuo metų pradžios išmokėjo 6 mlrd. eurų. Iš viso pagal šią programą blokas įsipareigojo Ukrainai paskolinti 18,1 mlrd. eurų.
Paskolos turi būti grąžintos lėšomis, gautomis iš ES įšaldyto Rusijos turto.
„Rusija sumokės už Ukrainai padarytą žalą, – sakė Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis. – ES toliau remia Ukrainą – politiniu, finansiniu, ekonominiu ir kariniu aspektu.“
Nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES ir jos 27 valstybės narės suteikė Ukrainai beveik 150 mlrd. eurų ekonominės, humanitarinės ir karinės pagalbos.
