Ketvirtadienį plenarinėje Europos Parlamento (EP) sesijoje didžiąja balsų dauguma (574 - už, 37 - prieš ir 82 - susilaikė) priimta rezoliucija, kuria atmetami rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje įvykusių vadinamųjų prezidento rinkimų rezultatai, taip pat pareiškiama, kad EP nepripažins Aliaksandro Lukašenkos Baltarusijos prezidentu pasibaigus jo dabartinei kadencijai.

„A. Lukašenka neturi politinių ar moralinių įgaliojimų Baltarusijos vardu užmegzti kokius nors tolesnius sutartinius santykius, be kita ko, su Rusijos valdžios institucijomis, kurie galėtų kelti grėsmę Baltarusijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui", - rašoma dokumente.

Europos Parlamentas taip pat reikalauja Magnickio tipo sankcijų mechanizmo: ES Taryba raginama nedelsiant sukurti visapusišką, veiksmingą ir savalaikį ES masto ribojamųjų priemonių mechanizmą, pagal kurį būtų galima taikyti priemones bet kokiems asmenims, valstybiniams ir nevalstybiniams subjektams bei kitiems subjektams, atsakingiems už sunkius žmogaus teisių pažeidimus arba su jais susijusiems. Be to, europarlamentarai reikalauja išplėsti sankcijų sąrašą, įtraukiant į jį visus Baltarusijos rinkimų klastojimo, smurto ir represijų veiksmų vykdytojus Baltarusijoje, daug aukšto ir vidutinio rango pareigūnų, taip pat verslininkų, kurie remia režimą arba atleidžia savo darbuotojus už dalyvavimą streikuose.

Rezoliucijoje pažymima, kad EP ragina atlikti nepriklausomą ir veiksmingą tarptautinį OMON ir kitų Baltarusijos valdžios institucijų nusikaltimų, susijusių Aliaksandro Taraikouskio, Aliaksandro Vichoro, Arciomo Parukovo, Henadzio Šutavo ir Kanstantino Šyšmakovo mirtimis, tyrimą. Europos Parlamentas yra pasiruošęs prisidėti prie tokio tarptautinio tyrimo realizavimo.

„Šiuo dokumentu taip pat reikalaujama sustabdyti bet kokį ES paramos teikimą Baltarusijai per A. Lukašenkos administraciją, raginama parengti Maršalo planą demokratinei Baltarusijai", - teigia EP nariai. Taip pat yra raginama, kad Europos Sąjunga ir toliau tęstų baltarusiško Europos humanitarinio universiteto, veikiančio Vilniuje, finansavimą.

S. Jakeliūnas: deklaraciją galima laikyti kaip galimą politinę intervenciją

Europarlamentaras „valstietis" S. Jakeliūnas teigia susilaikęs balsavime, nes, pasak jo, šią deklaraciją galima laikyti kaip galimą politinę intervenciją.

„Kad rinkimai neskaidrūs, neobjektyvūs ir nedemokratiški, tai - vienareikšmiškai. Bet jie tokie jau ne vieną kartą yra buvę. Pripažinti kažkokį statusą, jį suteikti vienai iš lyderių, kuri yra Lietuvoje, kai kiti lyderiai kovoja ir rizikuoja savo sveikata ir gyvybe Baltarusijoje, tai tokie dalykai man nėra suprantami ir priimtini", - Eltai teigė S. Jakeliūnas.

Europarlamentaras taip pat nuogąstauja, kad tokios deklaracijos gali išprovokuoti didesnį Rusijos aktyvumą Baltarusijos atžvilgiu. Visgi politikas pripažįsta, kad Baltarusijos faktinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos ir jo režimo veiksmai yra netoleruotini.

„Visi šie veiksmai, kuriuos vykdo Aliaksandro Lukašenkos režimas, be abejo, yra smerktini ir netoleruotini. (...) Tačiau čia reikia labiau subalansuotų ir tikslinių veiksmų, pavyzdžiui, sankcijų, nukreiptų prieš asmeniškai A. Lukašenką ir kitus asmenis, kurie tiesiogiai ir netiesiogiai prisidėjo prie tų represijų", - savo nuomonę išsakė S. Jakeliūnas.

Su europarlamentarais V. Uspaskichu ir V. Tomaševskiu Eltai susisiekti nepavyko.