1 nuotr.Seimo Energetikos komisijai neužteko metų užbaigti parlamentinį tyrimą dėl konservatorių ir liberalų valdymo metais energetikos sektoriuje vykusios neskaidrios finansinės komercinės veiklos, pridariusios milijoninės žalos valstybei ir energijos vartotojams. Tyrimas pratęstas dar pusmečiui, be to, įtariama, kad „valstybe valstybėje“ tapę energetikai ir toliau daro savo.
Vakar Seimas iki kitų metų gegužės 31 d. pratęsė terminą, per kurį Energetikos komisijai pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009-2014 m., atsakyti į 11 pagrindinių klausimų ir pateikti išvadas Parlamentui.
Imtis tyrimo politikus paskatino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pernai atliktų planinių energetikos įmonių patikrinimų rezultatai. Įtariama, kad buvusios Vyriausybės valdymo metu energetikos įmonės ne pagal paskirtį panaudojo daugiau kaip 115 mln. eurų ir didelė šių sąnaudų dalis buvo nepagrįstai užkrauta vartotojams.
Energetikos komisijos pirmininkas Ričardas Sargūnas „Vakaro žinioms“ sakė, kad tyrimas užtruko, nes nemaža dalis nagrinėjamų dokumentų yra riboto naudojimo, susiję su komercinėmis paslaptimis, ir jų naudojimas komisijos darbe susijęs su tam tikra specifika, apsaugos priemonėmis.
„Be to, daugybė mūsų akiratyje esančių įmonių, visas energetinis ūkis yra pakankamai uždara verslo citadelė. Tarp jų susiformavusios stiprios ilgametės jungtys, savotiškos tradicijos. Kur tik aptinkame, kas daroma blogai, tai, pasirodo, tradiciškai įsišakniję ir sistemoje“, - aiškino R.Sargūnas.
Pasak jo, dalies klausimų preliminarios išvados jau surašytos, bet klausinėjant įmonių vadovus, atsakingus darbuotojus iškyla naujų aplinkybių ir jas reikia patikrinti.
„Norisi, kad neliktų jokių baltų dėmių, o komisijos tyrimo išvada būtų kuo objektyvesnė“, - teigė R.Sargūnas.
Komisijos narys Artūras Skardžius pasidalijo įtarimais, kad neskaidrios veiklos, prasidėjusios energetikoje ministro A.Sekmoko laikais, tęsiasi iki šiol, prisidengus konfidencialumo skraistėmis.
„Kodėl slepiami net elementariausi dokumentai, sutartys, perkamų paslaugų apimtys? - retoriškai klausia A.Skardžius ir pateikia atsakymą: - A.Sekmokas tampa ministru ir viena iš energetikos srities įmonių be konkurso perka dokumentų valdymo paslaugas iš bendrovės, kuriai iki tol A.Sekmokas vadovavo. Toliau - jo įsakymais, be jokio Vyriausybės ar Seimo pritarimo, sukuriamas IV aptarnaujančių įmonių blokas, pasikeičia pavadinimai, bet iki šiol energetikos sektorius tebesinaudoja be konkurso atėjusios buvusios A.Sekmoko įmonės paslaugomis ir netgi jas plečia, kažkam į kišenes kraudamas milijonus.“
Pasak jo, „Lietuvos energijos“ antrinėse įmonėse klesti ydinga vadovų skyrimo tvarka, nuostolingos bendrovės, slepiant nuostolius, jungiamos su pelningomis, o tie nuostoliai paskui perkeliami energijos vartotojams į sąskaitas. Pavyzdžiui, visą nekilnojamąjį energetikos sektoriaus turtą valdančiai bendrovei „NT valdos“ vadovu kažkodėl paskirtas asmuo, kuriuo ankstesnė jo vadovauta privati įmonė atsikratė dėl prasto darbo ir padaryto milijono JAV dolerių nuostolio.
„Bet valstybiniam „uabui“ toks vadovas kažkodėl tiko. Greičiausiai jis bendrovėje „NT valdos“ atsirado tik dėl to, kad valstybės lėšomis, tiksliau, skolintomis lėšomis pastatytų naują pastatą valstybinėje žemėje Karalienės Mortos privačiai mokyklai pagal irgi kažkodėl įslaptintą sutartį su verslininke Austėja Landsbergiene, dabartinio konservatorių partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmona, - piktinosi A.Skardžius. - Kaip energetikos sektoriaus aptarnavimas susijęs su edukacine ir ugdymo veikla? Na, bet jeigu jau taip norisi statyti, tai gal verčiau pastatytų baseiną Rūtai Meilutytei ar Vilniui, kur baseinų trūksta? Arba valstybinį vaikų darželį, o ne investuotų skolintas lėšas privataus verslo reikalams.“
Jo manymu, neužkirtus kelio neskaidriems sandoriams, energetikos sektoriuje konservatorių paliktas vėžys išvešės ir išsiplės taip, kad jo „nei švitinimas, nei chemija nebepadės įveikti“.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
