Vyriausybei paskelbus, jog bus mažinamas ministerijoms pavaldžių įstaigų skaičius, akimirkai apsidžiaugėme, jog pagaliau valdžia atėjo į protą ir šiek tiek apkarpys taip išsikerojusį viešąjį sektorių. Tačiau pasidomėjus paaiškėjo, jog ketinamas paruošti optimizavimo planas tėra žmonių akių dūmimas.
Sugalvojo naują triuką
Kaip teigė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas ir Viešojo valdymo tobulinimo komisijos pirmininkas Remigijus Motuzas, Viešojo valdymo tobulinimo komisija (Saulėlydžio komisija) dar 2010-2011 metų ataskaitoje pabrėžė, kad Lietuvoje viešajame sektoriuje veikia pernelyg daug smulkių įstaigų, o jų valdymas neretai nėra pakankamai efektyvus. Ministerijoms buvo pasiūlyta peržiūrėti joms pavaldžių įstaigų veiklą, itin didelį dėmesį skiriant toms, kuriose dirba mažiau kaip 20 darbuotojų, įvertinti atskirų regioninių padalinių veiklos tikslingumą. Tokių šalyje yra 29.
Dauguma tokių mažų įstaigų yra Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pavaldžios regioninių parkų, nacionalinių parkų, gamtinių rezervatų direkcijos, kurios veikia teritoriniu principu ir yra atskiri juridiniai asmenys. Taip pat galima paminėti ir teritoriniu pagrindu veikiančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas, apskričių archyvus, gestų kalbos vertėjų centrus.
„Komisija parengė konkrečius pasiūlymus dėl mažų įstaigų funkcijų vertinimo ir sujungimo. Ministerijoms pavesta įvertinti jų valdymo srityse veikiančių mažų įstaigų veiklą ir iki kovo 1 d. Viešojo valdymo tobulinimo komisijai pateikti planus, jas būtų galima pertvarkyti. Tuomet ir bus priimti sprendimai dėl tolesnės šių įstaigų veiklos”, - teigia R.Motuzas. Pasak jo, stambiose įstaigose kur kas efektyvesni, pavyzdžiui, personalo valdymo, viešųjų pirkimų organizavimo, dokumentų valdymo procesai, jose diegiama daugiau inovacijų. Tad sustambinus įstaigas pirmiausia tikimasi efektyvesnio jų valdymo ir valstybės biudžeto lėšų sutaupymo.
Imituoja, kad dirba
Tačiau Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys teigia, jog itin dažnai mažesnių įmonių apjungimas tik apsunkina darbą bei pareikalauja daugiau lėšų nei iki šiol: „Motyvai optimizuoti kažką yra tikrai ne dėl tikslų sumažinti biurokratinį aparatą. Taip dažniausiai tik imituojama, kad kažkas vyksta prisidengiant tuo, kad įtvirtinamos politinės įtakos konkrečiuose politiniuose sektoriuose. Kaip rodo praktika, po tokių sujungimų dažnai paslauga žmonėms nepagerėja, o tik atsiranda daugiau biurokratijos. Bet kokie pokyčiai optimizuojant įstaigas pirmiausia daromi iš žinybų poreikio, bet ne iš poreikio padėti žmonėms. Dažniausiai net visuomenei nėra paaiškinama, kokia bus to optimizavimo nauda. Dažniausiai dengiamasi, kad tai padės sutaupyti. Tačiau praktika rodo, kad tai nėra būdas sutaupyti, nes stambinant objektus išlaidos iš biudžeto tik padidėja.”
Pasak P.Urbšio, taip yra todėl, jog valdžia tiesiog nėra suinteresuota mažinti viešąjį sektorių, mat visur yra partiniai pasiskirstymai, kurių nesinori užleisti konkurentams. Pasak jo, nereikia pamiršti, jog partiniai interesai yra labai siauri, o prisidengiant optimizavimu kai kurios dabartinės daugumos partijos sutvirtina savo politines pozicijas. „Kas dabar gali paneigti, kad optimizavimas nesusijęs su tuo, kad konkrečios partijos atstovai įgytų politinę įtaką tam tikroms sritims, kurios susijusios su Europos Sąjungos ar kitų lėšų administravimu?” - retoriškai klausia parlamentaras.
Pasak P.Urbšio, keista, kad per tiek metų šalyje biurokratinis aparatas nė kiek nesitraukia, o tik plečiasi, nors šalyje žmonių yra itin sumažėję: „Lygiai kaip ir dėl Seimo narių. Juk jų tiek pat, kiek jų buvo nustatyta prieš daugiau nei 20 metų. Nors gyventojų skaičius buvo daug didesnis. Šiuo metu esame praradę apie 1 mln. gyventojų, tad logiškai valstybiniame sektoriuje dirbančių žmonių turėtų ne daugėti, o mažėti.”
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
