respublika.lt

Elektros ir dujų kainos stebina vartotojus, bet ne Vyriausybę APSKRITO STALO DISKUSIJA (92)

2021 liepos 05 06:30:01
Gediminas JAKAVONIS

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) paskelbė, kad nuo liepos 1 dienos brangsta elektra ir dujos. Dujų kaina buitiniams vartotojams kils net 50 proc., o didėjant dujų kainai brangs ir šildymas. Šildymo sąskaitos išaugs ne tik individualių namų savininkams, bet ir centriniu šildymu besinaudojantiems vartotojams, nes šilumos gamyboje iki šiol naudojamos ir gamtinės dujos. VERT pirmininkas Renatas Pocius teisinasi, kad elektra brangsta dėl didesnės elektros energijos ateities sandorių kainos, apyvartinių taršos leidimų kainų augimo, žaliavų kainų didėjimo tarptautinėse rinkose. Valstybiniam monopolininkui „Ignitis" tiesiog plėšikauti vartotojų sąskaita leidžia Vyriausybės laikysena: premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Ministrų kabinetas nemato reikalo kištis į kainų reguliavimą, nes VERT yra nepriklausoma.

×
nuotr. 1 nuotr.
VERT vadovas Renatas Pocius bent bando paaiškinti, kodėl brangsta elektra ir dujos, o premjerei Ingridai Šimonytei atrodo „vsio zakono“. Irmanto Sidarevičiaus, Eltos nuotr.

 

Apie elektros ir dujų kainų kilimo priežastis bei Vyriausybės laikyseną prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo kalbamės su Seimo nariais Artūru SKARDŽIUMI, Valiumi ĄŽUOLU, energetikos ekspertu, buvusiu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininku Vidmantu JANKAUSKU bei Smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos tarybos nariu Sauliumi ŽILINSKU. Pokalbį veda žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Kas vyksta Lietuvoje, kad valstybinis (prašom atkreipti dėmesį į žodį „valstybinis") energetikos monopolininkas UAB „Ignitis" vykdo veiklą kaip nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, kurio kainų VERT nereguliuoja? Kokios politinės jėgos, jūsų manymu, turi įtakos?

A.SKARDŽIUS: Vyriausybės darbe pasigendame ne tik strateginio, tačiau ir elementaraus suvokimo, kaip tvarkyti valstybės energetikos sektorių. Vyriausybė nepajėgi atsispirti energetikos lobistų siekiams pelnytis iš valstybės energetikos sektoriaus, paliekant visą finansinę naštą vartotojams. Aukščiausio lygio politikų globojami lobistai Lietuvos energetikos sektoriuje šeimininkauja jau ne vieną dešimtmetį. Vartotojai privalo išlaikyti milžinišką energetinio sektoriaus infrastruktūrą, kuri keletą kartų viršija vartojimo poreikius tiek dujų tiekimo, tiek elektros bei šilumos gamyboje.

Būtų neteisinga elektros ir dujų kainų didėjimą pateisinti vien žaliavų kainų didėjimu tarptautinėse rinkose, kaip bando tai daryti energetikos ministras. Gamtinės dujos buitiniams vartotojams brangsta ir dėl to, kad nuolat didėja gamtinių dujų tiekimo papildoma saugumo dedamoji, nors dujų kasmet vartojame vis mažiau. Esame ilgam „įkinkyti" į tokius projektus, kaip laivo „Independence" nuoma, norvegiškų dujų pirkimas iš „Statoil," tai kasmet mums kainuoja daugiau kaip 100 milijonų eurų.

Elektros kainą didina ir nepagrįstai didelis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis, skiriamų finansuoti elektros energijos gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius (120 mln. eurų per metus). „Ignitis" noras keisti elektros skaitiklius į išmaniuosius, elektros perdavimo linijas pakasti po žeme vartotojams taip pat kainuoja šimtus milijonų eurų. O kur dar Energetikos ministerijos planai vartotojų sąskaita įgyvendinti vėjo energetikos projektus Baltijos jūroje ar užkrauti vartotojams elektros energijos kaupiklių eksploatacijos kaštus. Vyriausybė net nesugeba tinkamai išnaudoti Kruonio HA jėgainės potencialo, kas bent kiek leistų sumažinti elektros kainas gyventojams. Žaisdami savo sugalvotus geopolitinius žaidimus, Astravo AE pagamintą elektrą valdantieji perka per latvius, tik gerokai brangiau ir tai vadina energetine Baltarusijos blokada. Todėl nereikėtų stebėtis kylančiomis energetikos kainomis.

V.JANKAUSKAS: Valstybinė kompanija „Ignitis" vykdo reguliuojamą ir nereguliuojamą veiklą - tai leidžia ir ES direktyvos, tai daro ir kitų šalių didžiosios elektros kompanijos („Latvenergo" Latvijoje, „Eesti Energia" Estijoje ir kitur). Svarbiausia, kad tos veiklos turi būti aiškiai ir skaidriai atskirtos, o reguliuojama veikla neturi subsidijuoti nereguliuojamos. Taigi elektros gamyba, jos tiekimas pramonei, komerciniams vartotojams ir daugiausia energijos suvartojantiems gyventojams yra nereguliuojama, o elektros skirstymas, jos tiekimas gyventojams, suvartojantiems mažiau nei 5000 kWh per metus - reguliuojama, tarifus nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

V.ĄŽUOLAS: Aš prisimenu pavyzdį iš praėjusios kadencijos: tiek VERT, tiek kitos institucijos nuolat eidavo pas valdančiuosius ir prašydavo leidimo žymiai didinti kainas, bet visada iš politikų sulaukdavo neigiamų atsakymų ir raginimų ieškoti kitokių galimybių, kad tos kainos kiltų ne taip drastiškai kaip dabar, o tik vos vos. O ką dabar mes matome? Premjerė pasakė tiesiai, kad ji į tą procesą nesikiš. Kitaip sakant, kainų kilimas - ne jos reikalas, kad ir kiek jos kiltų, jai tai neįdomu. Iš tikrųjų, mane nustebino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (konservatorius Mykolas Majauskas - red.), kuris netgi džiaugiasi, kad valstybinės įmonės atneš dar daugiau dividendų į Lietuvos biudžetą. O dabar iš tikrųjų žinome, kas tuos dividendus suneš. Suneš žmonės, kurie moka už elektrą ir kitas paslaugas.

S.ŽILINSKAS: Iš tikrųjų nėra stebuklo, ekonomika veikia visame pasaulyje, o dabar yra toks laikmetis, kai visur kainos keičiasi ir, žinoma, keičiasi didėjimo kryptimi. Manyčiau, kad visas mūsų „stebuklas" susiveda į kitą problemą - į labai skambias kalbas. Tikriausiai daugelis prisimena tokį vieno ministro pasakymą: „Neprileisim Ivano prie vamzdžio". O to pasekmė, kad turime didžiulę naftos perdirbimo gamyklą, bet ji priklauso ne mums. Daug kitų lozungų buvo paleista apie kaimynų grėsmę. Štai, sakėme, dabar pasistatysime terminalą, ir grėsmė mūsų daugiau nebegąsdins, kaimynas mūsų nebeterorizuos. Bet taisyklė gyvenime yra labai paprasta - absoliučiai už viską reikia susimokėti. Ir yra bėda, kai politikai deklaruoja įvairias grėsmes, o mes, visi Lietuvos gyventojai, už tai turime susimokėti. Štai yra toks sugalvotas gražus pavadinimas - VIAP - viešuosius interesus atitinkančios paslaugos elektros energijos sektoriuje. VIAP sudaro nelabai didelę dalį, bet vis tiek sudaro ir mes mokame už tai. Aiškinantis giliau, paaiškėja labai „linksmi" dalykai. Pavyzdžiui, pati skaičiavimo metodika yra sudaryta tokiu paprastu principu, kad nuostolis, patiriamas per kažkokį periodą, yra kompensuojamas nustatant kainą kitam periodui. Dažnai versle būna ir kitaip. Pavyzdžiui, dalį paslaugų tenka teikti nuostolingai, kad įmonė kitą dalį paslaugų galėtų pardavinėti pelningai. Arba tam tikrą periodą tenka dirbti nuostolingai, kad po to būtų galima sulaukti pelningo periodo. Mes turime teisę kelti valdžiai paprastus klausimus. Štai kaimynai suomiai, kurie turi tą patį kaimyną, kaip ir mes. Bet kaimynų suomių privatizuotas telekomas uždirba suomiams ir jų pensininkams pelną, o mes to negalėjome padaryti. Kodėl? Tie, kas susitaria dėl ekonominių dalykų su tais pačiais kaimynais arba energijos resursų tiekėjais, tie moka mažiau. O jeigu yra nesitariama, moka daugiau. Tokiu atveju, jeigu mes leidžiam politikams laidyti politinius lozungus kaimynų atžvilgiu, tenka susitaikyti, kad mes už tai, ką perkame, turėsime mokėti brangiau.

G.JAKAVONIS: Vyriausybei pradėjus elektros rinkos liberalizavimą, vartotojams žymiai padidėjo elektros sąskaitos. Jei remsiuosi premjerės I. Šimonytės žodžiais, kad Vyriausybė neturi svertų paveikti augančių energetikos kainų, natūraliai kyla klausimas, kam mums valdžioje reikalingi tokie ministrai, kaip už šį sektorių atsakingas Dainius Kreivys ar, pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujanti politologė Aušrinė Armonaitė?

V.JANKAUSKAS: Elektros rinkos liberalizavimas vyksta daugelyje pasaulio šalių, o ES šalyse jo tempus ir tvarką reguliuoja atitinkamos direktyvos. Estijoje ir Latvijoje jau prieš keletą metų visi elektros vartotojai, įskaitant nedaug vartojančius gyventojus, pasirenka elektros tiekėją. Liberalizavus elektros tiekimą, vieniems vartotojams kainos padidėjo, kitiems sumažėjo, vieni tiekėjai gerai uždirbo, kiti net bankrutavo - tą matėme Lietuvoje, kai prieš keletą metų buvo liberalizuotas elektros tiekimas pramonės ir komerciniams vartotojams.

Vyriausybė turi tik menkus svertus daryti įtaką elektros kainų augimui, išskyrus tai, kad ji valdo valstybines energetikos įmones (atsakingos Energetikos ir Finansų ministerijos), ir turi stengtis, kad jos dirbtų efektyviai. Vyriausybė neturi kištis į konkrečių tarifų nustatymą, nes politikai gali neišlikti neutralūs, ypač jei artėja rinkimai, ar siekdami savo politinių tikslų. Todėl visose ES šalyse veikia nepriklausomi energetikos reguliuotojai, kurie objektyviai nustato reguliuojamas kainas ir tarifus. Vyriausybė turi rūpintis, kad neturtingi, nemokūs vartotojai būtų apsaugoti, sukurdama socialinės vartotojų apsaugos priemones.

Monopolines elektros perdavimo ir skirstymo įmones prižiūri VERT, tvirtindama jų investicines programas, nustatydama jų paslaugų kainas. Jei panagrinėtume vidutinės elektros kainos gyventojams struktūrą, joje 37 proc. sudaro elektros, kaip produkto, kaina, elektros persiuntimas aukštos įtampos tinklais sudaro tik 6 proc., sisteminės paslaugos - 7 proc., elektros skirstymas vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninis tiekimas - beveik 40 proc., dar 10 proc. sudaro apmokėjimas už VIAP (viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, kurias sudaro iš esmės parama atsinaujinančios energetikos plėtrai). Taigi, nors didžiąją dalį elektros tarifo gyventojams sudaro reguliuojama elektros perdavimo ir skirstymo veikla, jo kitimą labiausiai lemia besikeičiančios elektros produkto (elektros gamybos ir importo) kainos. Lietuva didžiąją dalį elektros importuoja iš Skandinavijos ir mažiau iš Rusijos, todėl elektros tarifus daugiausia lemia elektros rinkos kainos Skandinavijoje (jei tik patikimai veikia elektros jungtis su Švedija ir Estijos jungtys su Suomija).

A.SKARDŽIUS: Elektros rinkos liberalizavimui buvo visiškai nepasiruošta. Rinkos liberalizavimas pradėtas COVID-19 pandemijos sumaištyje, todėl natūralu, kad niekas nespėjo nė mirktelėti, kaip elektros kainos šoko į viršų. Pasibaigus pirmajam rinkos liberalizavimo etapui, didžioji dalis elektros vartotojų taip ir liko valstybinio monopolininko „Ignitis" kišenėje, tik jau kaip „nepriklausomo" tiekėjo. Manau, tai labai įžūlus būdas monopolininkui pasididinti savo pelnus vartotojų sąskaita. Apmaudu, kad Vyriausybė, užuot ėmusi konkrečių veiksmų pažaboti „Ignitis" apetitą, tiesiog nusiplovė rankas ir vartotojus paliko likimo valiai. To negali suprasti net buvęs konservatorių energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir viešai reiškia susirūpinimą Vyriausybės pasyvumu, stebint drastiškai augančias energijos kainas.

Tokio chaoso energetikos sektoriuje viena pagrindinių priežasčių yra ta, kad Vyriausybė valstybinių energetikos įmonių nevaldo, o jas valdo „nepriklausomos valdybos", kurių tikslai ne visada sutampa su valstybės tikslais. Gal taip Vyriausybei patogiau, galima išvengti atsakomybės, tačiau vartotojams tai atsieina gerokai brangiau.

V.ĄŽUOLAS: Mes puikiai atsimename, kaip anoje kadencijoje Energetikos ministerija tikino, kad Europa liepia panaikinti elektros rinkos monopolį, įvesti nepriklausomus tiekėjus, leisti žmonėms pasirinkti. Buvo pasakojama, kad nepriklausomi tiekėjai neva užtikrins daug mažesnes kainas. Šiomis dienomis Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstomi energetikos klausimai, susiję būtent su skirstymu, nepriklausomų tiekėjų pasirinkimu ir matome, kad dabar jau reikia taisyti klaidas. O kas atsitiko? Nepriklausomi tiekėjai iš esmės sudarinėja kartelius. Iš tiesų, jeigu tau paskambina du skirtingi tiekėjai ir pasiūlo beveik tą pačią kainą, tai tikrai kvepia karteliu. Bet, deja, mūsų tarnybos, žiūrėdamos į tokius dalykus, nieko nemato. O žmonės patiki vienu žodžiu: tau pasiūlė ir pasakė, kad tu jau sutinki jų paslauga naudotis. Tai irgi yra pažeidimai. Ir liūdniausia toje situacijoje, kad dabar „Ignitis" visus žmonių duomenis su adresais, su visomis nuorodomis, su viskuo perduoda tiems nepriklausomiems tiekėjams. Todėl žmonės intensyviai atakuojami pasirinkti kitą tiekėją. Bet dar liūdniau, kad tas nepriklausomas tiekėjas elektrą tiekia žymiai brangiau, nei tai daro valstybė. Ir aš Seimo posėdyje taip pat sakiau, kad tą įstatymą reikia sutvarkyti, nes jame numatomas baisus dalykas - jeigu žmogus nesutiks pasirinkti nepriklausomą tiekėją, kuris yra žymiai brangesnis, valstybė jam išjungs elektrą. Tai ar galima žmogų nubausti už tai, kad jis nenori brangiau mokėti už elektrą? Ir kas dar įdomiau - mane nustebino įstatyme įtvirtinta viena sąvoka, kad bus lyginamos nepriklausomų tiekėjų kainos, kokie yra kainų skirtumai, bet užmirštama į tą palyginimą įtraukti valstybinę ESO, kur kaina yra mažesnė. Taip išeina, jog pati Energetikos ministerija rūpinsis, kad kuo daugiau žmonių nesinaudotų ESO tiekiama elektra, o būtų priversti išeiti pas brangesnius nepriklausomus tiekėjus. Mane šokiruoja, kad pati valstybė verčia žmones brangiau mokėti už elektrą ir netgi juos baudžia. Dabar šiam įstatymui rašysime pataisas, kad nebūtų jokių kainų didinimo ir baudimo žmogaus už tai, kad jisai norėjo už elektrą mokėti pigiau. Tačiau šiandieną matosi tendencija, kad „Ignitis" daro viską, siekdama atsikratyti kuo daugiau savo klientų. Ir iš tikrųjų taip yra. Aš netgi tai galiu patvirtinti iš savo patirties: pirmiausia paskambina keturi nepriklausomi tiekėjai, o paskutinis, deja, jau po visų skambučių ir pasiūlymų, su manimi susisiekė „Ignitis". Tai ir norisi paklausti, ar „Ignitis" turi tikslą, kad kuo daugiau žmonių išeitų į kitą verslą ir duotų jam uždirbti dideles lėšas. Atrodo, kad visi bendru sutarimu balsavo turbūt net nepaskaitę, kad žmogui bus išjungta elektra, jeigu jis nesutiks rinktis nepriklausomo tiekėjo, kurio elektra žymiai brangesnė. Tai ar valstybė gali taip elgtis su savo vartotojais?

G.JAKAVONIS: Išaugusios dujų ir elektros kainos paveiks šalies verslą ir gyventojus. Kaip - atspėti nesunku. Kadangi VERT kainas nustato du kartus per metus, tai kokio kainų šuolio reiktų laukti metų pabaigoje, o gal tos „kontoros" darbuotai pasigailės Lietuvos žmonių, t.y. kainų nekels, o sau susimažins algas?

V.JANKAUSKAS: Elektros ir dujų kainų augimą Lietuvoje lėmė išorinės priežastys - elektros gamybos kainų augimas Skandinavijoje ir gamtinių dujų kainų augimas visoje Europoje. Dėl pandemijos traukiantis ekonomikai, o po šiltos žiemos 2020 metais sumažėjus dujų poreikiams Europoje, tai ir nusmukdė jų kainas į nematytas žemumas - 2020 metų vasarą dujos Europoje kainavo vos 60-70 dolerių už tūkst. kub. m. Atsigaunant ekonomikai, dujų kainos sparčiai auga, ir šių metų pavasarį kainavo jau daugiau nei 300 dolerių už tūkst. kub. m. Tai lėmė ir Lietuvoje nuo liepos mėnesio didėsiančias gamtinių dujų kainas visiems vartotojams. Atrodo, kad dujų tarifai gyventojams, besišildantiems dujomis, smarkiai auga (net 50 proc.), tačiau pamiršome, kad toks augimas yra, tik lyginant su labai mažomis praėjusių metų ir šių metų pirmojo pusmečio kainomis. Nuo liepos 1 d. dujos šildymui atsieis 41 ct/kWh, o 2019 m. kainavo 46 ct/kWh, taigi gąsdintis nematytomis kainomis nėra pagrindo. Kokios bus elektros ir dujų kainos kitais metais - sunku pasakyti, priklausys nuo ekonomikos atsigavimo ir augančių poreikių, nuo oro sąlygų, taršos mokesčių ir t.t.

A.SKARDŽIUS: Šioje situacijoje nerimą kelia valstybės valdomų įmonių vykdoma politika. Monopolinės energetikos sektoriaus įmonės išsikėlė sunkiai suvokiamą tikslą - didinti įmonių vertę. Tačiau tokių monopolijų, kaip energetikos bendrovės, pagrindinis tikslas turėtų būti užtikrinti, kad gyventojams energijos kainos būtų įperkamos, o verslui - konkurencingos. Krenta į akis ir tai, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nesusitvarko su reguliuotojo funkcija, pro pirštus žiūri į augantį monopolininkų apetitą. Todėl valstybė ir jos žmonės susiduria su energetinio skurdo grėsme, t.y. žmonės būtinų energetinių poreikių tenkinimui turės išleisti pernelyg didelę savo pajamų dalį. Kuo mažesnės pajamos - tuo labiau šis kainų šuolis bus jaučiamas. Daugiau nei ciniškas yra Energetikos ministerijos pareigūnų konstatavimas, jog, lyginant su vidutine elektros energijos kaina ES šalyse, Lietuvoje elektros kaina yra gana žema. Tokiu atveju reikėtų lyginti ir gaunamas pajamas.

V.ĄŽUOLAS: Mane nustebino, kad visada buvo prisidengiama Europos Sąjungos direktyvomis. Neva ES direktyvos liepia liberalizuoti rinką. Bet direktyvose yra sakoma, kad vartotojas turi teisę pasirinkti kitą tiekėją. Bet direktyvose niekur neužsiminta, kad jeigu vartotojas nepasirinks kito tiekėjo, už tai jam reikia išjungti elektrą. Niekur nėra sakoma, kad jam reikia pabranginti elektrą, jeigu jis nepasirinks kito tiekėjo. Visus tuos priverstinius dalykus sudėjo mūsų Energetikos ministerija. Tai klausimas, kam dirba Energetikos ministerija - ar Lietuvos piliečiams, kad būtų pigesnės ir mažesnės kainos, ar ji dirba tiems penkiems nepriklausomiems tiekėjams, kurie nori gauti dar didesnį pelną. Dabar žmonėms yra skambinėjama ir grasinama. Ir dar įdomu, aš netgi VERT klausiau, kai frakcijoje buvom susitikę, ką jie planuoja daryti, kad žmonės neliktų be elektros. Jie pasakė, kad planuoja įstatymuose pakoreguoti kai kuriuos punktus. Bet svarstymo stadijoje žiūriu, kad niekas nesutvarkyta. O įrašytos dar griežtesnės sąvokos, kam ir kada bus išjungta elektra. Jeigu einama tokiu keliu, gal valstybei nieko nebereikia, tada viską parduokime - ir „Lietuvos geležinkelius", ir „Ignitį", ir visą paštą, visas paslaugas. Ir sakykime, kad taip liepė Europa.

 

 

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (92)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RINKIMAI: Rusijoje prasidėjo parlamento rinkimai kurie vyks net tris dienas.
  • PROTESTAS: Tūkstančiai žmonių Argentinos sostinėje protestavo reikalaudami geresnių gyvenimo sąlygų.
  • ŠVIETIMAS: Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai aptarė mokyklos Suvalkuose steigimą.
  • IMIGRACIJA: Užimtumo tarnyba iki rugpjūčio 31 dienos iš viso darbdaviams išdavė 17299 dokumentus, leidžiančius trečiųjų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje.
  • ŠVIETIMAS: Šią savaitę prasideda Geros savijautos programa – mokyklos jau gali registruotis veikloms, skirtoms gerinti mokinių savijautą, stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
  • ALJANSAS: JAV prezidentas J. Bidenas, Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas ir JK vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas trečiadienį paskelbė apie sudarytą naują trišalę partnerystę saugumo srityje – AUKUS.
  • ENERGETIKA: Lietuvoje per artimiausius kelerius metus privatūs investuotojai planuoja pastatyti dar apie 930 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių.
  • KARANTINAS: Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad šalyje augant susirgimų nuo COVID-19 skaičiui, Lietuvoje vėl gali būti įvestas karantinas.
  • DARBAS: prastovoje dėl karantino esantiems darbuotojams nutarus nutraukti darbo santykius, siūloma nemokėti išeitinės išmokos: tai numatančias Darbo kodekso pataisas parlamentui ketina pateikti Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazys Starkevičius.
  • SANTUOKA: trečiadienį popiežius Pranciškus, grįžęs į Vatikaną po kelių dienų viešnagės Slovakijoje, komentaruose žurnalistams dar kartą atmetė galimybę tos pačios lyties asmenims tuoktis Katalikų Bažnyčioje.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikėtų SAM paduoti į teismą už leidimą 16-mečiams skiepytis be tėvų sutikimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +8 C

+3 +9 C

 

+4 +8 C

+6 +13 C

+6 +14 C

 

+5 +12 C

0-6 m/s

0-6 m/s

 

0-6 m/s

       

Nuorodos