respublika.lt

Ekspertai biudžeto korekcijų Vyriausybėje nesitiki – Seimui grįš nebent su kosmetiniais pakeitimais

(0)
2021 gruodžio 02 17:17:00
Lukas Juozapaitis, Elta

Kol Seimas laukia kitą savaitę į plenarinę posėdžių salę grįšiančio 2022 m. valstybės biudžeto projekto, ekonomistai nemano, kad Vyriausybė biudžeto išlaidų eilutes dar koreguos – jei tikslininimų ir bus, jie bus „kosmetiniai“.

×
nuotr. 1 nuotr.
Biudžeto tikslinimas. Asociatyvi pixabay nuotr.

 

Vyriausybė penktadienį svarstys patobulintą kitų metų biudžeto projektą. Atliktas korekcijas Ministrų Kabinetui pristatys finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Taip jau yra istoriškai ir tradiciškai, kad bent jau tos pagrindinės biudžeto eilutės, kurios priimamos pirmame biudžeto variante, jos „atsigula“ ir į paskutinįjį“, – Eltai kalbėjo komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Jo teigimu, pastebimų korekcijų jau suformuotame kitų metų biudžete nebus, tad pirminiame variante suplanuotos išlaidos pernelyg nesikeis. Biudžetas, pasak A. Izgorodino, išliks skatinamojo pobūdžio – kadangi nesitraukia pandemija, o Lietuva sulauks Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos, išlaidų valstybė nemažins.

Be to, kitais metais dar nebus taikomi Europos Komisijos (EK) Stabilumo ir augimo pakto reikalavimai ES narėms neviršyti 3 proc. biudžeto deficito ir 60 proc. valstybės skolos nuo BVP, tad fiskalinės drausmės sąlygos kitais metais dar bus laisvesnės.

„Išlaidų eilutė išliks daugmaž panaši, bent jau kalbant apie svarbiausias eilutes. Galbūt bus šiek tiek didesnė orientacija į išlaidų lygio išlaikymą ir ekonomikos skatinimą, nei į išlaidų karpymą, todėl, kad situacija finansų rinkose leidžia Lietuvai skolintis rinkose pigiai. Nuo pat kovido  pradžios kažkokių pakeitimų finansų rinkose nebuvo ir manau, kad Vyriausybė tikrai nebus linkusi kažko stipriai keisti“, – sakė ekonomistas.

„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pritaria, kad pagrindiniai kitų metų šalies finansų parametrai jau sureguliuoti, tačiau likus metams iki fiskalinių atlaisvinimų pabaigos dar auginti biudžeto deficitą didinant išlaidas Vyriausybė nesiryš.

„Matyt, kad bus laikomasi pirminio biudžeto varianto, nes vis tik ir taip jis yra deficitinis – suplanuotas 3 proc. nuo BVP deficitas. Nors ir koks buvo gausus parlamentarų pageidavimų koncertas padidinti dar labiau valdžios sektoriaus išlaidas (...) panašu, kad fiskalinės drausmės taisyklių įsijungimo perspektyva neleis nutolti nuo pirminio plano ir didinti išlaidas, bent jau taip turėtų būti“, – Eltai komentavo ekonomistė.

„Bendroji logika diktuotų, kad neturėtų būti jokių reikšmingų pakeitimų ir tiesiog turėtų tas biudžeto projektas keliauti finišo tiesiosios link toliau toks, koks jis buvo numatytas pirmame projekte“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.

Visgi A. Izgorodinas mano, kad tam tikrus „kosmetinius“ patikslinimus Ministrų Kabinetas bus atlikęs.

„Kažkokie kosmetiniai pakeitimai turi būti ir jie manau, kad bus, nes Vyriausybė turi parodyti, kad ji atsižvelgė į partnerių ir kolegų pastabas. Bet manau, kad tai bus tikrai labiau kosmetiniai pokyčiai“, – tikina ekspertas.

Jo nuomone, tokiu atveju gali būti atidedami kai kurie investiciniai projektai.

„Investicijų eilutės pakeitimai, galbūt kai kurių projektų įgyvendinimas bus truputėlį vėlesnis. Mano atrodo, kad daugiausia gali būti tokių pakeitimų. Yra valstybės investicijų planas, manau, kad ten pakeitimus daryti paprasčiausia, nes ten galima vienų projektų įgyvendinimą atitolinti ir taip techniškai pamažinti išlaidų“, – teigia A. Izgorodinas.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, koreguojant biudžetus kartais atsižvelgiama į pavienių Seimo narių pasiūlymus, tačiau ateinančiais metais jau reikia galvoti apie 2023 metais vėl griežtinamas fiskalinės drausmės taisykles. Jų taikymą EK jas laikinai nutraukė dėl pandemijos.

„Yra vienmandatėse apygardose rinktų parlamentarų įvairūs komentarai, į kuriuos kartais atsižvelgiama. Bet iš principo reikia atsižvelgti į bendrus apribojimus, nes vis tik dar veikia šiemet ir kitąmet fiskalinės drausmės taisyklių išimtys, bet ilgainiui jos bus vėl išjungtos ir turės Lietuva toliau tvariai valdyti savo finansus“, – pažymi ekspertė.

Pirminiame kitų metų valstybės biudžeto projekte numatomas deficitas sieks 3,1 proc. šalies BVP, pajamos turėtų siekti 13,86 mlrd. eurų, išlaidos – 16,48 mlrd. eurų.

Finansų ministerija biudžete išskiria keturias pagrindines kryptis: saugumą, galimybes, žmonių pajamas ir skurdo rizikos mažinimą.

Saugumui planuojama skirti 556,6 mln. eurų. Iš šių lėšų 128 mln. eurų bus didinamas finansavimas krašto apsaugai, 304 mln. eurų sudarys asignavimai pandemijos padariniams šalinti. Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statyboms suplanuota suma – 102,8 mln. eurų.

Skurdo mažinimui ministerija planuoja skirti 759,5 mln. eurų, iš kurių 434,3 mln. bus skiriama pensijoms. Anot ministrės, vidutinė pensija ateinančiais metais turėtų augti iki 465 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų. Minimalią mėnesinę alga ketinama kelti iki 730 eurų (518 eurų „į rankas“).

Išlaidos, skirtos skatinti gyventojus labiau įsitraukti į darbo rinką, biudžete sudarys 502 mln. eurų. 229 mln. eurų numatyta skirti švietimui, iš kurių 129 mln. eurų planuojama skirti mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams kelti.

Gruodžio 9 d. biudžeto projektas grįš į Seimą antrajam svarstymui.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MIRTYS: Kanados policija apsnigtame lauke netoli JAV sienos rado keturių migrantų, įskaitant kūdikį, kūnus.
  • ATIDARYMAS: Įgyvendinant dalį strategijos tapti pirmaujančiu maisto papildų gamintoju Baltijos šalyse, Latvijos farmacijos bendrovė „Silvanols“ atidaro atstovybę Kaune.
  • BITININKAI: Šalies bitininkai vėl gali kreiptis paramos.
  • MIGRANTAI: Lietuvoje viešinti Ylva Johansson, vidaus reikalų eurokomisarė, sako, kad migrantų išstūmimai neturi vietos Europos Sąjungos teisinėje sistemoje.
  • DARBAI: Pasibaigusios Seimo sesijos darbai: 412 teisės aktų.
  • PERĖMIMAS: Penktadienį Šakių rajono savivaldybės taryba nutarė pasiūlyti Kauno miesto savivaldybei perimti Šakių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančią greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotį.
  • ĮTAMPA: Lietuvos oro uostų valdybos atstovo teigimu, oro bendrovės prognozuoja, kad finansiniai oro uostų srautai atsistatys tik 2025–2026 metais, ir situacija oro uostuose išlieka įtempta.
  • MIRTIS: JAV dainininkas ir aktorius Meat Loaf, kuris gimė kaip Marvinas Lee Aday, garsėjantis savo albumu „Bat Out of Hell“, mirė, jam buvo 74 metai, pranešta penktadienį.
  • SMUKIMAS: Kritpovaliutos pajudėjo žemyn kartu su akcijų rinka – bitkoinas paniro po 40.000 USD riba, o visos kriptovaliutų rinkos kapitalizacija smuko 7,42%.
  • POVEIKIS: Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas reikšmingai paveiktų ES žemdirbių pajamas – jos sumenktų net 12 mlrd. eurų. Ir tai, skaičiuojant tik dešimčiai analizuotų produktų.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertinate Seimo rudens sesijos darbą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurioje tvoros pusėje stovintys asmenys Jūsų nuomone labiau pažemino Sausio 13-osios aukas?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-12 +1 C

-2 +4 C

 

-6 -1 C

-4 +4 C

0 +3 C

 

-4 +1 C

0-6 m/s

0-5 m/s

 

0-7 m/s