respublika.lt

Ekspertai apie Vyriausybės veiklos ataskaitą: teigiamų pokyčių yranuotraukos (2)

2020 gegužės mėn. 12 d. 16:39:14
Malvina Baužytė, Elta

Premjerui Sauliui Skverneliui antradienį Seimui pateikus praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą, ekspertai sutinka, kad būtina įvertinti šios valdžios institucijos pastangas siekiant didinti atlyginimus viešajame sektoriuje ar indėlį į vidutinio darbo užmokesčio augimą. Vis dėlto, anot jų, verta atkreipti dėmesį į tai, kad pastaruosius metus, Lietuvai išgyvenant ekonomikos pakilimą, krizė pareikalaus naujų priemonių, padėsiančių spręsti kylančius iššūkius.

×
nuotr. 2 nuotr.
Ekonomistas Rimantas Rudzkis. Gedimino Savickio nuotr.

 

Verslo aplinka biurokratizuota

Vyriausybei akcentuojant gerėjančią verslo aplinką šalyje, Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis teigė, kad, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje šios sąlygos nėra išskirtinės.

„Jei kalbėtume apie verslo sąlygas Lietuvoje ir kitose ES šalyse, nemanyčiau, kad esame priešakinių šalių grupėje. Už kai ką galime pagirti, pavyzdžiui, mano nuomone, labai gerai dirba Valstybinė mokesčių inspekcija. Tačiau Lietuvoje verslo aplinka yra pernelyg biurokratizuota, yra kiek perteklinis reglamentavimas. Taip pat manau, kad mūsų specialistų rengimo sistema yra ne pirmaujanti ES ir su kvalifikuota darbo jėga mes turime problemų. Manau, kad Lietuvai labai reikalinga aukštojo mokslo reforma, iš dalies ir visos švietimo sistemos reforma“, – Eltai sakė R. Rudzkis.

Pasak jo, Lietuvos verslo aplinka nėra ženkliai pagerėjusi, palyginti su buvusia prieš kelerius metus.

„Negaliu pasakyti, kad verslo aplinka Lietuvoje yra bloga. Pirmas dalykas, turime tikrai gerą infrastruktūrą. (...) Antra, ką pabrėžčiau, negalime nematyti Vyriausybės pastangų siekiant gerinti verslo aplinką. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai nuolat kyla idėjų, kaip pagerinti tą aplinką verslui. Visgi sakyti, kad verslo padėtis Lietuvoje labai pagerėjo, palyginti, kaip kad buvo prieš kelerius metus, taip tikrai negalėčiau teigti“, – teigė profesorius.

Savo ruožtu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad svarbu atskirti verslo sąlygas, egzistavusias dar prieš karantino paskelbimą, ir esančias šiuo metu. Anot pašnekovės, pagalbos priemonės verslui, veikiančiam šiomis neeilinėmis sąlygomis, taip pat atskleidžia sudaromas veikimo sąlygas.

„Verslo sąlygos, kurias mes apskritai turėjome nekriziniu laikotarpiu, ir verslo sąlygos dabar yra du skirtingi dalykai. Visos tos likvidumo ir pagalbos verslui priemonės yra verslo sąlygų dalis, veikiant tokiomis neeilinėmis aplinkybėmis. Bendroji verslo aplinka, kuri matuota įvairiais reitingais (...), buvo viena, bet šiandien matome, kad verslui reikia visai kitokių priemonių. Čia tos skubios reakcijos, taiklių priemonių galėjo būti daugiau nei verslas sulaukė“, – sakė ji.

Skurdo problema – ilgalaikė

Vertindama Vyriausybės indėlį sprendžiant skurdo problemą, I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad ši problema yra ilgalaikė ir struktūrinė. Tačiau, jos teigimu, reikalingi žingsniai, padedantys mažinti skurdo lygį, buvo atlikti.

„Atlikti žingsniai buvo pakankamai efektyvūs, kas susiję su pensijomis ir kitais skurdo rodikliais. Šie rodikliai per pastarąjį ekonomikos pakilimą tikrai gerėjo. Bet šindienai sprendžiame kitas problemas ir matyti, kad kartais norima tuos struktūrinius, su skurdu ir mažmis pensijomis susijusius tikslus pasiekti bandant vienu šūviu pataikyti į du tikslus: sumažinti skurdą atitinkamai paskatinant ekonomiką. Visgi turint du taikinius didžiausia tikimybė nepataikyti nė į vieną“, – Eltai sakė pašnekovė.

Tuo metu R. Rudzkis akcentavo Lietuvai itin gają problemą – pajamų nelygybę, kuri iki šiol yra didelė, palyginti su išsivysčiusiomis ES šalimis.

„Per pastaruosius metus bendras Lietuvos gyventojų pajamų lygis yra tikrai pakilęs, tai rodo visi makroekonomikos rodikliai. (...) Jei lyginsime Lietuvos gyventojų individualių išlaidų pagal perkamosios galios standartus lygį su ES vidurkiu, mes esame arti vidurkio. Bendras gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėja. Bet, jei žiūrėsime Lietuvos pajamų nelygybės rodiklius, šalyje pajamų nelygybė yra ženklai didesnė negu Skandinavijos šalyse ar kitose išsivysčiusiose ES šalyse“, – sakė profesorius.

Kryptingai siekta atlyginimų didinimo

Ekspertai sutiko, kad būtina įvertinti Vyriausybės pastangas siekiant kelti tam tikrų visuomenės grupių atlyginimus. Pasak I. Genytės-Pikčienės, atlyginimų augimas viešajame sektoriuje pastaruosius kelerius metu lenkė jų augimą privačiame sektoriuje.

„Ekonomikos augimas ir pakankamai didelės biudžeto pajamos tame ekonomikos augime leido kelti atlyginimus viešajame sektoriuje dideliais tempais. Visgi dabar įžengiame į visiškai kitokios ekonominės raidos etapą – recesinį etapą. (...) Čia galimybės kelti atlyginimus stipriai nukentės, nes bus pakankamai sudėtinga surinkti biudžeto pajamų. Jeigu ne šiemet, kitais metais, matyt, turėsime grįžti prie efektyvumą didinančių sprendimų“, – teigė ji.

R. Rudzkis akcentavo vidutinio darbo užmokesčio augimą. Prie to, anot eksperto, prisidėjo Vyriausybės veikla.

„Vidutinis darbo užmokestis pastaruosius kelerius metus augo itin sparčiai. Pernai vidutinis darbo užmokestis į rankas išaugo maždaug 15 proc. – žymiai daugiau, nei augo BVP. Tiek pernai, tiek užpernai. Manau, kad Vyriausybė prie to tikrai prisidėjo, nes ji kryptingai siekė atlyginimų didinimo: čia ir minimalaus darbo užmiesčio kėlimas, ir biudžetinių algų didinimas. Be to, Vyriausybė kryptingai didino socialines išmokas, o su tuo susijęs ir vartojimo didėjimas“, – teigė pašnekovas.

Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitoje prie svarbiausių Vyriausybės darbų išskiriamas skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, pagalba šeimoms ir neįgaliesiems, dėmesys sveikatos apsaugai, palankesnės sąlygos inovatyviam verslui.


Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NULIS: Suomijos sveikatos apsaugos pareigūnai ketvirtadienį, pirmą kartą per daugiau nei 3 mėnesius, paskelbė apie nulį naujų COVID-19 atvejų šalyje.
  • ATŠAUKĖ: Prancūzija paskelbė šiemet nerengsianti Bastilijos dienos karinio parado dėl fizinio atstumo reikalavimų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar savo gyvenime jaučiate, kad karantinas Lietuvoje dar nesibaigė?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau atidarėte maudymosi sezoną?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 +9 C

+8 +10 C

 

+13 +14 C

 +18+19 C

+20 +22 C

 

+18 +21 C

0-3 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1194 PLN - 4.4135
RUB - 77.0055 CHF - 1.0793
GBP - 0.8907 NOK - 10.6777

Nuorodos