respublika.lt

Eksperimentai: emigrantams siūlo leisti balsuoti internetu

(0)
Publikuota: 2020 sausio 07 12:25:45, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 5 nuotr.
Konservatorius Kęstutis Masiulis sako, kad emigrantams būtų geriau balsuoti internetu, bet ar geriau nuo to būtų Lietuvai? Stasio Žumbio nuotr.

Šiemet per Seimo rinkimus užsienyje gyvenantys mūsų piliečiai jau turės savo vienmandatę rinkimų apygardą ir galės išrinkti į Lietuvos parlamentą vieną politiką, atstovausiantį emigrantų interesams. Tačiau Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis siūlo ryžtis dar vienam eksperimentui. Leisti mūsų emigrantams balsuoti internetu. Kodėl? Kokie tokio balsavimo pliusai ir kokie pavojai?

 

„Jei kas abejoja balsavimo internetu nauda, galima būtų bent eksperimento dėlei tai išbandyti emigracijoje, - svarstė K.Masiulis. - Aš pats labai daug stengiausi, kad atsirastų vienmandatė rinkimų apygarda emigrantams. Kai Zenonas Vaigauskas buvo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku, tai tik šaipėsi. Rinkėjams užsienyje turėti vienmandatę apygardą ir balsuoti internetu yra daug patogiau. Aktyvumas bent padidės, nes nereikės, pavyzdžiui, Vokietijoje iš Miuncheno važiuoti į Berlyną, kad pabalsuotum. Jei yra smulkių buitinių, transporto nepatogumų, tai ir Lietuvoje tik vos daugiau nei pusė rinkėjų balsuoja. Daugeliui žmonių važiavimas į rinkimų apylinkes yra didelis „klapatas“.

Tačiau jei žmogui yra per didelis „klapatas“ kartą per kelis metus pakilti nuo kėdės, kad atliktų pilietinę pareigą, tai gal geriau jos net neatlikti? Jei lietuvis, dirbantis Danijoje, per atostogas pasiekia Ispaniją, bet per rinkimus tingi nuvažiuoti iki Kopenhagos, ar verta stengtis įvesti balsavimą internetu dėl nelojalaus piliečio? Emigravo apie milijoną, o 2016 m. Seimo rinkimuose balsavo tik 16 411 išvykėlių.

„Taip, - sutiko K.Masiulis, - kartais net gerai, kai nesidomintys valstybės gyvenimu neateina balsuoti. Negerai, kai balsuoja juokais ar iš pykčio.

Mes gal galėtume pabandyti balsavimą internetu užsienyje, o Estijoje taip gali balsuoti visi. Kritikuojama, kad toks balsavimas yra labiau pažeidžiamas, jį gali atakuoti „hakeriai“.Gal tik atakuos, nieko nelies, bet vis vien kils abejonė, ar teisėtai išrinktas parlamentas. O jei „hakeriai“ laušis tik į emigrantų vienmandatę, tai tik vieno Seimo nario tam tikrą laiką neturėsime. Kol kito neišrinksime.

Nemanau, kad balsuojant internetu rinkėjų padvigubės. Prancūzijoje normalioje apygardoje aktyvumas apie 55-60 proc., o penkiose apygardose užsienyje - tik 5-7 proc. Bet jei tuos procentus palygintume su gyventojų tose apygardose skaičiumi, tai balsavusiųjų skaičius būtų maždaug toks pat, kiek ne užsienio apygardoj. Įsivaizduoju, kad 1 atstovas emigrantas - tai tik pirmas žingsnis. Nedidelėje Kroatijoje yra daugiau. O Prancūzijoje, labai stipriai po pasaulį pasidraikiusioje - 5 atstovai.

Balsavimas internetu gali būti net labiau slaptas nei biuleteniai. Biuletenius galima sufalsifikuoti, nusipirkti.“

O jei kažkokie kiti žmonės internetu balsuojančiam ir per petį žiūrėtų, ir pinigus už „teisingą“ balsavimą mokėtų, turbūt galima vėliau kompiuteryje visa tai ištrinti? „Nesu IT specialistas, bet jei visi akcentuoja balsavimo internetu pažeidžiamumą, tai balsavimas biuleteniais dar labiau pažeidžiamas... Galima paklausti estų, kaip jiems pavyksta balsavimą internetu apsaugoti. Bet manau, kad Lietuvoje balsavimo internetu dar nebus. Labai konservatyviai į tai žiūrime“, - „Vakaro žinioms“ sakė K.Masiulis, sutikęs, kad atsarga žengiant modernų žingsnį - taip pat sveikintina.

Komentuoja IT specialistas, asociacijos „Kodo Poetai“ valdybos narys Arūnas LIUIZA:

Esmė ta, jog aš kaip IT specialistas negaliu pasakyti, kad balsavimas internetu yra visiškai saugus. Pirma, nėra tokių technologijų, kurios vienu metu užtikrintų ir visišką balsavimo slaptumą, ir aiškiai identifikuotų, kas balsuoja. Nes vienas reikalavimas prieštarauja kitam. Mes net iki galo negalime išspręsti, kad žmonės internetu nebūtų apgaudinėjami įvairių sukčių. Nesugebame jų identifikuoti. Todėl balsavimas internetu yra per daug rizikingas.

Galbūt ateityje turėsime patikimą technologinį sprendimą, bet nesu tikras, kad visi jį supras. Balsavimo sistemą turi suprasti kiekvienas eilinis žmogus. Dabar, kad galėtum tapti rinkimų stebėtoju, pakanka turėti vieną matančią akį ir mokėti skaityti. O jei rinkimuose bus naudojamos sudėtingos, netgi visiškai patikimos IT technologijos, rinkimų stebėtojai turės pasitikėti IT specialistais. Jų bus nedaug. Žmonės, kai jų nedaug, yra lengviau paperkami.

Net ir tuo atveju, jei tie specialistai ir nebus paperkami, rinkėjams vis vien lengviau sukelti abejonių rinkimų rezultatais. Tai pats blogiausias dalykas, nes suabejojimas savaime yra poveikis.

Be to, nebūtina paveikti rinkimų rezultatų 50 proc., pakanka nežymiai pakoreguoti. Niekas to nepastebės, bet gali lemti rinkimų sėkmę. Algirdui Paleckiui 2016 metais patekti į Seimą pritrūko tik apie 300 balsų. Vienas balsas šen, kitas - ten, ir rezultatai pakoreguoti.

Jei asteroidas lekia į Žemę, galima jo lėkimo kryptį pakoreguoti tik 1 mm - ir jis praskris pro šalį. Bet užtektų jo kryptį pasukti 1 mm kitaip - ir į Žemę pataikys.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s