1 nuotr.Ekonomikos ir inovacijų ministerijos preliminariais skaičiavimais, šalyje įvedus paskirstyto pelno mokesčio modelį, reformai įgyvendinti pasiskolintas vienas euras per dešimtmetį Lietuvos bendrojo vidaus produkto prieaugį padidintų nuo 3,7 iki 5 eurų. Pasak ministerijos, nuo trijų iki penkių kartų galinti atsipirkti investicija gerintų šalies konkurencinę padėtį bei reikšmingai prisidėtų prie naujų darbo vietų kūrimo.
„Paskirstomojo pelno modelio įdiegimas sudarytų geresnes sąlygas Lietuvai konkuruoti su kitomis regiono valstybėmis dėl tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo. Tai skatintų jau veikiančias įmones investuoti, todėl metinės investicijos augtų 3,7 procento. Įgyvendinus šį modelį būtų sukurta apie 2,8 tūkst. naujų darbo vietų kasmet“, – rašoma Eltai atsiųstame ministerijos atsakyme.
Seime jau įregistruotas grupės parlamentarų siūlymas dėl nulinio tarifo taikymo į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas reinvestuotam pelnui. Vis tik ministrė Aušrinė Armonaitė jau anksčiau tvirtino palaikanti idėją neišskirti konkrečių investicijų rūšių, kurioms būtų taikoma lengvata, o vietoj to pereiti prie Estijoje taikomo modelio, kai nėra apmokestinamas visas įmonės veikloje ir toliau naudojamas pelnas.
Dar kovo pabaigoje Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius yra teigęs, kad dėl konkretaus modelio pasirinkimo bus apsispręsta sulaukus ministerijos skaičiavimų, įvertinus galimą reinvestuojamo ir paskirstyto pelno mokesčių sistemų poveikį šalies ekonomikai bei biudžeto surinkimui.
Nors ministerija pažymi, kad šie skaičiavimai preliminarūs, ir parlamentarams dar nėra pateikti, tačiau reinvestuojamo ir paskirstyto pelno mokesčių modelių ekonominė nauda, pasak jų, smarkiai nesiskirtų.
„Tiek reinvestuojamo, tiek paskirstomojo pelno mokesčio modelių makroekonominis poveikis Lietuvos ekonomikai būtų panašus, nes jie leidžia taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą investicijoms. Vis dėlto modeliai skiriasi įgyvendinimo ir taikymo lygmenimis“, – tikina ministerija.
Tačiau, ministerijos vertinimu, nustačius, kad visas įmonių veikloje ir toliau panaudojamas pelnas yra neapmokestinamas, būtų sukurta įmonėms aiškiau suprantama tvarka, negu tuo atveju, kai reinvesticijoms būtų pritaikomas lengvatinis 0 proc. pelno mokesčio tarifas.
„Įgyvendinimo lygmeniu paskirstomojo pelno modelis yra tikslesnis, kadangi leidžia patiems ūkio subjektams nustatyti, ką jie laiko investicija. Taikymo lygmeniu buhalterinė apskaita, taikant paskirstomojo pelno modelį, yra paprastesnė. Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo taikyti būtent paskirstomojo pelno mokesčio modelį“, – pabrėžia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
