respublika.lt

Ekonomikai svarbūs pavasario sesijos darbai: mokesčių sistemos peržiūra, akcizų taršiam kurui didinimas, prezidento ir opozicijos siūlymai

(17)
Publikuota: 2023 kovo 12 17:20:00, Lukas Juozapaitis, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Asociatyvi Eltos nuotr.

Penktadienį Seime prasidėjo pavasario sesija – per ją ketinama teikti ir svarstyti daugiau kaip 460 teisės aktų projektų.

 

Tarp svarbiausių sesijos darbų numatoma ir nemažai ekonominių klausimų – kompleksinė mokesčių reforma, projektai, skirti padėti socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, pensijos sistemos pokyčiai, akcizų taršiam kurui didinimas ir kiti.

Pagrindinės diskusijos – dėl mokesčių sistemos pokyčių

Vyriausybė turėtų Seimui pateikti mokesčių sistemos peržiūros paketą. Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, dabar reziumuojami paskutiniai pakeitimai, o atnaujintus planus ministerija netrukus turėtų pristatyti koalicijos partneriams. Be to, iki pateikimo ketinamą krepšelį aptarti su socialiniais partneriais.

„Tokiu atveju tikėsimės, kad artimiausiu metu galėsime pateikti Vyriausybei, taip pat ir Seimui. Žinoma, pristatysime ir viešai“, – interviu Eltai šią savaitę teigė ministrė.

Mokesčių sistemos peržiūra įrašyta į Seimo pavasario sesijos Vyriausybės darbų programą. Projektų pakete numatyta persvarstyti mokestiniuose įstatymuose nustatytas neterminuotas lengvatas ir kitas apmokestinimo sąlygas.

G. Skaistė yra anonsavusi, jog pakete bus numatyta aplinkosaugos ir turto mokesčių bazės plėtra, investicinės sąskaitos įvedimas, tolesnė lengvata mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai. Atskirai turėtų būti teikiamas ir visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio projektas.

Premjerė Ingrida Šimonytė prasidedant sesijai pažymėjo, jog paketo svarstymo parlamentas galėtų imtis balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Pasak jos, mokestiniai pakeitimai turbūt nebus priimti šioje sesijoje, tačiau tai, kad diskusija nusitęs į rudenį problemų nesukels.

Be to, jos teigimu, Vyriausybė planų didinti pagrindinius tarifus neturi – planuojama tik siūlyti atsisakyti nepagrįstų lengvatų.

Tiesa, pastabų ruošiamam paketui turi tiek koalicijos partneriai, tiek opozicija, tiek prezidentas Gitanas Nausėda. Visų pirma – dėl jo pateikimo tempo.

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas šią savaitę teigiamai įvertino planuojamą siūlyti investicinę sąskaitą ir tam tikrus gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus, tačiau pažymėjo jog perspektyvų neturi nekilnojamojo turto mokestis, o kad visas paketas būtų įgyvendintas, politikų diskusijos esą turi prasidėti „jau labai greitai“.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, vargu, ar mokestiniai pakeitimai bus įgyvendinti iki sesijos pabaigos. Jis tikina, kad kuo mažiau dienų lieka iki Seimo rinkimų, tuo sėkmė patvirtinti kokią nors esminę reformą yra mažesnė.

Tuo tarpu G. Nausėda šią savaitę minėjo, kad tai, jog vis dar nėra aiškus visas mokesčių reformos paketas yra problema. Pasak jo, mokestiniai pakeitimai turi būti kiek galima anksčiau „padėti ant stalo“, nes priešingu atveju yra rizika, jog reforma nusikels į rudens sesiją.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, bendros pozicijos dėl planuojamų mokestinių pokyčių politinės institucijos ir socialiniai partneriai neturi. Anot jo, nepaisant to, kad diskusijos dėl mokestinių pakeitimų nuo 2021 m. vasario vyko ministerijos suburtoje Mokestinės sistemos lengvatų peržiūros darbo grupėje, „iš to kaip bendruomenė neišėjome su sutarimais ar koncepcijomis“.

Ministerijos teiks 92 teisės aktų projektus

Be mokesčių peržiūros iš Vyriausybės parlamentui turėtų būti pateikta ir daugiau pokyčių, o vienas jų – didesnės baudos už tarptautinių sankcijų pažeidimus. Šiam skubos tvarka Užsienio reikalų ministerijos pateiktam projektui Seimas po pateikimo jau pritarė penktadienį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ketina siūlyti pensijų kaupimo sistemos – antrosios pakopos – pokyčius, kuriuos pristatys pirmadienį.

Dar SADM siūlys parlamentui didinti socialinio draudimo motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, numatyti „veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias“ sankcijas už nelegalų, nedeklaruotą įdarbinimą, tobulinti savanoriškos veiklos reglamentavimą.

Seimas turėtų imtis Aplinkos ministerijos (AM) pateiktų Akcizų įstatymo pataisų. Jomis siūloma mažinti iškastiniam kurui 2023–2025 m. taikomų akcizų lengvatas, nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus. Pagal siūlymą, nuo 2025 m. iškastiniam kurui būtų įvedama CO2 dedamoji.

AM taip pat imsis Nacionalinio miškų susitarimo metu pasiektų susitarimų pagrindu koreguoti Miškų įstatymą – reformuoti miškų grupes, keisti kirtimų reguliavimą, bendrųjų miško reikmių finansavimo sistemą, plėsti saugomas teritorijas ir kt.

Taip pat, reaguojant į pernai metų pabaigoje kilusį „Vilniaus paukštyno“ ir kelių Vilniaus rajono bendruomenių gyventojų konfliktą, AM ketina tobulinti sanitarinių apsaugos zonų reglamentavimą.

Ministerijos teikiamais Žemės įstatymo ir 16 lydinčiųjų teisės aktų pakeitimais ketinama nustatyti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, įteisinti privačios žemės paėmimą visuomenės poreikiams kai to reikia krašto apsaugos poreikiams.

Baudžiamojo kodekso pakeitimais AM siūlys sudaryti galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už gamtai padaryta žalą ir nustatyti konkrečią žalos aplinkai dydžio ribą, nuo kurios žala laikoma nusikaltimu (12250 eurų).

Energetikos ministerija Seimui ketina teikti naują Šilumos ūkio įstatymo redakciją, kuri, anot ministerijos, „užtikrins tvarią šilumos ūkio sektoriaus plėtrą. Pagal pataisas, savivaldybės rengtų dešimties metų šilumos ūkio specialiuosius planus. Be to, būtų leista atliekinę šilumą tiekti į šilumos tiekimo sistemą, o šilumos gamintojams būtų nustatytas privalomos šilumos gamybos kainodaros taikymas 5 metams.

Šią savaitę buvo pristatytas ir Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas, parengtas Finansų ministerijos ir Lietuvos banko. Institucijos siūlo nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą bankų ir kredito įstaigų grynųjų palūkanų pajamoms, daugiau kaip 50 proc. viršijančiam keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Siūlomu įstatymo projektu laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 m.

Iš viso Vyriausybė parlamentui pasiūlė 92 teisės aktų projektus.

Prezidentas siūlys siekti spartesnio NPD sulyginimo su MMA auginantiems vaikus

Savo ruožtu G. Nausėda iniciavo 23 projektus. Pavasario sesijoje jis pateiks siūlymus sparčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) darbuotojams ir asmenims, auginantiems vaikus. Šiai žmonių grupei bus siūloma NPD siekti sparčiau sulyginti su minimalia mėnesine alga (MMA).

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė savaitės pradžioje kalbėjo, kad sprendimai susiję su NPD artinimu prie MMA šeimoms turėtų būti priimami kaip įmanoma greičiau, o vėliausia jų įsigaliojimo data galėtų būti kitų metų sausio 1 d.

Reaguodama į tokią Prezidentūros poziciją I. Šimonytė ironizavo, kad NPD sulyginti su MMA būtų galima nebent sumažinus pastarąjį dydį. Jos teigimu, NPD didės tiek, kiek leis ekonomikos augimas.

G. Skaistė antrino, kad prie tikslo suvienodinti NPD ir MMA – artėjama palaipsniui, tačiau nebūtų korektiška tą daryti „drastiškai“, esą sulyginti abu dydžius per metus kainuotų „šimtus milijonų“.

Dar Prezidentūra ketina teikti Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis bus siekiama nepabloginti Lietuvoje įgyvendinamų investicinių projektų vykdymo sąlygų po 2023 metų, jei „visuotinis ekonominis neapibrėžtumas tęsis“.

G. Nausėda kartu ketina siūlyti Transporto lengvatų įstatymo pakeitimus siekiant lengvinti keliones keleiviniu transportu senatvės pensininkams, šeimoms, auginančioms vaikus ir kitiems skurdo riziką patiriantiems gyventojams.

Pirmąją sesijos dieną į Seimą svarstymui grįžo ir 2022 m. pabaigoje G. Nausėdos vetuotas Ūkininko ūkio įstatymas, kuris būtų sugriežtinęs ūkininko sodybos ir kitos paskirties pastatų statybą žemės ūkio paskirties žemėje.

Opozicija siūlys pensijų sistemos keitimus, daugiau įsipareigojimų elektros tiekėjams

Dvi opozicinės frakcijos – Lietuvos socialdemokratų partijos ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ naujajai Seimo sesijai paruošė atitinkamai 60 ir 40 įstatymo projektų. Savo pasiūlymų paketus parengė ir kitos opozicinės frakcijos.

Socialdemokratai Gintautas Paluckas ir Linas Jonauskas Seimui teiks įstatymo pataisas, kuriomis siūlo atsisakyti, privalomo įtraukimo į II pakopos pensijų fondus. Sukauptas lėšas žmonės, jų siūlymu, galėtų atsiimti.

G. Paluckas taip pat ketina siūlyti leisti gyventojams išdėstyti įsiskolinimus už elektrą dalimis, įpareigojant tiekėjus pasiūlyti atsiskaityti pagal bent 3 mėn. trukmės grafiką.

Dar frakcija ragina išplėsti „jaunos šeimos“ apibrėžtį iki 40 m. – kad daugiau gyventojų galėtų gauti valstybės paramą pirmajam būstui, taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą būstą besinuomojantiems, iki 920 eurų „į rankas“ didinti išmokas kiekvienam gimusiam, įvaikintam ar globojamam vaikui ik jam sukaks pusantrų metų.

Frakcija taip pat siūlys numatyti papildomą poilsio dieną per mėnesį darbuotojams, prižiūrintiems ar slaugantiems sergančius tėvus, suteikti darbuotojams 3 dienų sveikatos gerinimo atostogas.

Tuo tarpu „Vardan Lietuvos“ taip pat siūlys pensijų kaupimo pokyčius – sieks įteisinti galimybę neribotam laikui stabdyti kaupimą pensijų fonduose.

Demokratai kartu siūlys didinti vaiko priežiūros išmokų „lubas“ iki 3 vidutinio darbo užmokesčio dydžio, nustatyti 3 proc. bankų paskolų palūkanų „lubas“ paskoloms už pirmąjį būstą, nemokamą maitinimą skirti visiems pradinių klasių moksleiviams, kurį šiuo metu gauna tik iki antros klasės, taip pat vaiko pinigus ir kitas socialines išmokas indeksuoti pagal einamųjų metų infliaciją.

Frakcija sieks įpareigoti energijos tiekėjus peržiūrėti sutartis su vartotojais, kai biržoje krenta elektros kaina, taip pat sukurti investicines sąskaitas, siekiant apsaugoti nuvertėjančius žmonių indėlius bankuose.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija irgi siūlys pensijų sistemos pokyčius – anot jų, sprendimas kaupti lėšas pensijų fonduose turėtų būti tik savanoriškas, turėtų būti galimybė jas atsiimti.

LVŽS taip pat siūlys įteisinti tryliktąją pensiją, nemokamą maitinimą trečiokams ir ketvirtokams. Frakcija kartu žada nepritarti mokesčių didinimui.

Pavasario sesijoje – 55 posėdžiai

Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d., planuojama surengti 55 posėdžius. Iš jų 4 bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms.

Seimas nusprendė įstatymą grąžinti svarstymui iš naujo. Už tai balsavo 102 Seimo narių, tuo metu vienas parlamentaras balsavo prieš norėjo laikyti projektą nepriimtu.

Pataisos grįš diskusijoms į Aplinkos apsaugos komitetą, kovo 16 d.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (17)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip dirbate - iš namų ar vykstate į darbo vietą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+13 +23 C

+11 +18 C

+11 +18 C

+15 +23 C

+17 +23 C

+18 +24 C

0-5 m/s

0-7 m/s

0-6 m/s