respublika.lt

D.Žalimo įpėdinė kalba neaiškiai (17)

2021 birželio 17 19:50:02
Danas NAGELĖ

Praėjusią savaitę Seimui, o vakar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, prisistatė į Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkės pareigas prezidento siūloma šio teismo teisėja Danutė Jočienė, iš savo kolegų išsiskirianti tuo, kad dažnai bylose pateikia atskirąją nuomonę. Labiausiai parlamentarai domėjosi, kur yra jų neliečiamybės riba - galima atlikti parlamentarų kratą, ar ne. Tačiau pretendentė į daugelį klausimų atsakė itin abstrakčiai arba neatsakė.

×
nuotr. 3 nuotr.
Danutė Jočienė pripažino, kad KT dirba ne be priekaištų. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

„Pasiūlymas tapti Konstitucinio Teismo pirmininke man, kaip teisininkei, yra garbingiausias pasiūlymas, kokio tik galėjau sulaukti nacionalinėje teisėje", - prisistatymą pradėjo D.Jočienė, kurios kandidatūrai vakar Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė be didesnių diskusijų. Iš komiteto narių ji sulaukė klausimų vienintele tema - kur yra Seimo narių neliečiamybės, ypač fizinės, riba.

Pretendentė priminė, kad KT dar praėjusių metų pradžioje pasisakė teisinės neliečiamybės, taikomos teisėjams, ministrams, Seimo nariams, klausimu, o ji išdėstė savo atskirąją nuomonę.

„Konstitucija garantuoja Seimo nario neliečiamumą, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kitaip suvaržoma jo laisvė ar jis negali būti suimamas be Seimo sutikimo. Mano supratimu, problema yra būtent šitos konstitucinės frazės „negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė" aiškinimas. Jūs vėlgi patys puikiai žinote, kad KT yra priėmęs nutarimą, kuriame pabrėžta, kad ši sąvoka neapima kratos, kuri gali būti atlikta tiek Seimo nario, tiek to paties teisėjo asmeninėse ar darbo patalpose, jo automobilyje ir panašiai, ar tam tikrų jam priklausančių daiktų paėmimas. Šitoje byloje rašiau atskirąją nuomonę. Ten, aišku, daugiau kėliau klausimą teisėjų atžvilgiu", - sakė D.Jočienė, pridurdama, kad nenori sakyti išankstinės nuomonės apie Seimo narių neliečiamybę, nes prie šio klausimo KT dar gali grįžti.

D.Jočienė pripažino, kad KT dirba ne be priekaištų. Pasak jos, yra du svarbiausi probleminiai aspektai.

„Pirmas - KT rašomų aktų sudėtingumas. Iš tikrųjų galima priimti šitą kritiką, kad KT aktai yra labai sudėtingi, sunkiai suprantami. Aš manau, kad šitoje srityje tikrai yra kur pasitempti ir siekti, kad tie aktai būtų suprantami ne tik byloje dalyvaujančioms šalims, bet ir pačiai visuomenei.

Antras dažnai diskutuojamas dalykas, kuris, mano supratimu, tikrai yra kur kas problemiškesnis, tai yra tyrimo ribų plėtimas atitinkamose konstitucinės justicijos bylose. Manyčiau, kad tyrimo ribų plėtimas konstitucinės justicijos bylose turėtų būti daromas tik išimtiniais atvejais", - konstatavo pretendentė.

„Pastebėjau, kad esate užsispyrusi žemaitė ir jums ypač svarbi tautinė tapatybė. Norėčiau išgirsti jūsų požiūrį į tris raides: „X", „W" ir „Q". Civiliniame kodekse norima juridinio asmens pavadinimuose leisti vartoti tas mums svetimas raides. KT ne kartą pasakė, kad tai prieštarauja Konstitucijos 14 straipsniui ir kad tai galima spręsti tik referendumu. Koks jūsų požiūris?" - per plenarinį posėdį pasiteiravo parlamentaras Stasys Tumėnas.

„Esu KT teisėja ir, aišku, mane KT visi nutarimai, išvados ir priimti sprendimai įpareigoja. Aš daugiau nieko negaliu pasižadėti, tik jų laikytis", - nuo tiesaus atsakymo išsisuko D.Jočienė.

Seimo narys Petras Gražulis pasiteiravo, ar KT yra aukščiau Dievo, nes buvęs jo pirmininkas Dainius Žalimas, kaip šaržuodamas išsireiškė parlamentaras, yra pasakęs, kad galima surengti referendumą ir keisti Konstituciją tik tais klausimais, kuriems pritars KT.

„Referendumo klausimai gali būti vertinami Konstituciniame Teisme, tačiau mes turime aiškią Konstitucijos nuostatą, kad vis dėlto referendumai gali būti organizuojami ir turbūt nereikėtų suabsoliutinti, kad referendumo rengti nebegalima apskritai Lietuvoje", - nuramino D.Jočienė.

Seimo nariui Vytautui Bakui parūpo jos nuomonė, ar savivaldybės gali riboti žmonių teisę į susirinkimus, kaip, pvz., sostinės savivaldybė neišdavė leidimo mitingui prie Seimo.

Pasak D.Jočienės, ir pagal Konstituciją, ir pagal Europos žmogaus teisių konvenciją yra numatyti teisėti tam tikros žmogaus teisės ribojimo atvejai, tačiau dėl konkrečių priimtų draudimų esą atsakymus gali duoti tik Administracinis teismas, nagrinėjantis ginčus konkrečiose bylose.

Dosjė

Prof. D.Jočienė teisininkės praktikės karjerą pradėjo 1997 metais Europos Teisės Departamente prie Vyriausybės. 2003-2004 metais buvo paskirta Vyriausybės atstove Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete, o nuo 2004 metų iki 2013 metų D.Jočienė ėjo Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjos pareigas. Nuo 2014 metų kovo mėnesio profesorė eina Lietuvos KT teisėjos pareigas.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (17)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertinate SAM „tyrimą", kuriuo nustatyta, kad dažniausiai nuo COVID-19 mirė Jonai ir Onos?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Liko savaitė iki Olimpiados pabaigos. Kaip manote, ar lietuviai gaus medalių?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+15 +19 C

+12 +18 C

 

+11 +17 C

+17 +20 C

+18 +21 C

 

+18 +21 C

0-7 m/s

0-6 m/s

 

0-2 m/s

       

Nuorodos