1 nuotr.Energetikos ministras Dainius Kreivys kartu su Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) generaliniu direktoriumi pristatė trijų punktų planą, kuriuo bus siekiama apsisaugoti nuo elektros energijos tiekimo sutrikimų ateityje.
„Priemonių plano komplekse yra trys kertiniai dalykai. Pirmas jų – identifikuoti raudonas zonas, kuriose įvyksta daugiausia avarijų, ir nustatyti, dėl kurių linijų atsijungimo nukenčia didžiausias skaičius žmonių. (...) Šios zonos buvo identifikuotos ir buvo keliamas klausimas, kiek investicijų reikia ir kaip greitai būtų galima jas užkabeliuoti, kiek žmonių tai paliestų.
Per ateinančius dešimt metų į kabeliavimą yra planuojama investuoti 125 mln. eurų, atnaujintos turėtų būti 562 oro linijos ir naudą turėtų pajusti per 350 tūkst. ESO klientų“, – teigė D. Kreivys Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį.
Ministras išskyrė, kad dar vienas svarbus žingsnis tvaresnės elektros tinklų sistemos link – probleminių miško proskynų valymas.
„Antras žingsnis yra proskynų valymas. (...) Su Aplinkos ministerija buvo sutarta, kad tai bus žiūrima jautriai, kad pirmiausia proskynose bus valomi nesveiki pavirtę medžiai ir tie, kurie kelia didžiausią riziką. Sutarėme, kad nebūtų masinių kirtimų. Taip pat buvo svarstyta pabandyti keliuose ruožuose padaryti bandomuosius projektus, pilnus pravalymus, kadangi, kaip ESO teigia, virš 10 m medžiai kelia grėsmę linijų tvarumui per audras“, – sakė jis.
ESO valdybos pirmininkas, generalinis direktorius Mindaugas Keizeris savo ruoštu pridūrė, kad šiuo atveju svarbu suderinti Aplinkos ir Energetikos ministerijos prioritetus.
„Aplinkos ministerija irgi mato, (...) jog yra du skirtingi prasilenkiantys prioritetai. Vienas dalykas – miškai ir jų išsaugojimas, antras dalykas – elektros tinklo patikimumas. (...) Mūsų noras nėra šalinti visus medžius, bet tik tuos, kurie yra pavojingi ir aukštesni (nei 10 m – ELTA)“, – tikino jis, pridurdamas, kad įgyvendinti šį tikslą kainuotų apie 15 mln. eurų.
D. Kreivys komiteto posėdyje taip pat pažymėjo, kad, siekiant apsaugoti nuošaliausių būstų gyventojus nuo elektros praradimo ateityje, „raginsime gyventojus, ypač sodybose, kurios yra pavienės ir nutolusios, įsigyti elektros generatorius“.
Galiausiai ESO generalinis direktorius pabrėžė, kad planuojant investicijas itin didelis prioritetas skiriamas elektros tinklų tvarumui užtikrinti.
„Vienas iš svarbiausių dalykų, kalbant apie infrastruktūrą, (...) tai, kad investicijos į tos infrastruktūros kūrimą turi būti tvarios ilguoju periodu. Savo 10 metų plane esame nusistatę, kad 1,9 mlrd. eurų investicijų bus skiriama į elektros ir dujų tinklą, iš kurių 1,7 mlrd. eurų – į elektros tinklą“, – sakė jis.
