Vyriausybė kitą savaitę ketina patvirtinti Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų 2011-2013 metų programą. 2007-2010 metų programa jau baigėsi. Jai išleidome 1,4 mlrd. litų. Kur? Tai neaišku, nes pinigai buvo skirti kaimiškų vietovių mokyklų, vaikų darželių, kultūros namų tinklo plėtrai, nedarbui mažinti ir t. t. Tačiau nieko panašaus įgyvendinti nepavyko.
Gražūs tikslai
Vyriausybė vakar turėjo patvirtinti vadinamąją regionų skatinimo trejų metų programą, tačiau sprendimą atidėjo kitai savaitei. Programa numatyta skirti 999 mln. litų. Tikslai - labai gražūs: pristatyti naujų mokyklų, prikurti darbo vietų, pasiekti, kad praraja tarp kaimiškų vietovių ir miestų pragyvenimo lygio bent kiek sumažėtų, apšiltinti daugiabučius ir t. t.
Pavyzdžiui, daugiabučiams apšiltinti probleminėse teritorijose ketinama per 3 metus išleisti 70 mln. litų, sveikatos priežiūros kokybės regionuose gerinimas atsieis 122 mln. litų, kaimo poilsio ir laisvalaikio infrastruktūros plėtojimas - 45 mln. litų, kaimo kultūros infrastruktūros plėtra - 30 mln. litų, švietimo paslaugų prieinamumo kaime gerinimas - 77 mln. litų ir t. t.
Užsisiuvo burną
2007-2010-aisiais visoms šioms reikmėms ir kitoms regionų skatinimo priemonėms išleista dar daugiau pinigų (iš viso 1,44 mlrd. litų), tačiau rezultatų nematyti. Tiksliau, rezultatai yra, bet jie atvirkštiniai. Tad kur dingo pinigai?
“Nekomentuosiu. Kreipkitės į spaudos atstovus”, - burną užsisiuvo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės plėtros skyriaus, rengusio programas ir prižiūrėjusio jų vykdymą, vedėjas Gediminas Česonis.
Tik blogėja
Bent jau kaimo žmonės, atrodo, turėjo pastebėti, kad buvo apiberti pinigais. Tačiau nieko panašaus.
“Mūsų pusėje tai nepasakyčiau, kad matyti, jog kokie pinigai skiriami”, - gūžčiojo pečiais Rokiškio rajono Čedasų miestelio bibliotekininkė Dalia Kumpauskienė.
Pasak jos, dar praėjusį dešimtmetį bažnytkaimyje, kur daugiau nei 200 gyventojų, veikė daug įstaigų. Dabar liko tik bibliotekėlė ir parduotuvė.
“Felčerių punktą uždarė, pašto skyrių uždarė (atvažiuoja tik kilnojamasis paštas), kultūros namai ir vaikų darželis dar praėjusį dešimtmetį uždaryti, užpernai ir mokyklą uždarė”, - vardijo pašnekovė.
Nėra ir darbo
Anot jos, žmonėms Čedasuose ne tik nėra kuo užsiimti, nes nebeliko kultūros židinių, bet ir ką dirbti. Iš viso yra 5 ar 6 darbo vietos: bibliotekininkei, pardavėjoms, dviem paštininkėms. Ir viskas. Vasarą dar galima padėti ravėti daržus ar atlikti panašius darbus žemės ūkio bendrovėje arba dirbti pas ūkininkus. Iki Rokiškio - beveik 20 kilometrų, tačiau nevairuojantiems žmonėms ir ten nebūtų šansų dirbti. Maršrutiniu autobusu į darbą dar būtų galima nuvykti, tačiau grįžti namo - ne, mat iš Rokiškio jis išvyksta trečią valandą popiet.
“Žmonės važinėja į Darbo biržą, bet nieko jiems nesiūlo. O uždarius mokyklą Čedasuose dar ir naujų bedarbių atsirado. Žmonių smarkiai mažėja. Jaunimas išvažiuoja ir negrįžta, senesni žmonės miršta”, - dėstė D.Kumpauskienė.
Kaimai nyksta
Už 4 kilometrų nuo Čedasų įsikūręs Papiškių kaimas. Dar prieš du dešimtmečius jame gyveno per 30 žmonių. Gyvenimas virė visose 13-oje sodybų. Dabar verda tik 4 namuose. Juose - 6 gyventojai: penki pensininkai ir vienas neįgalumo pašalpą gaunantis vyras. Kaimas, davęs Lietuvai nemažai žymių žmonių (iš čia kilę akademikas Leonardas Kairiūkštis, dažnai TV ekranuose šmėžuojanti sinoptikė Alva Nagelytė, kantri stiliaus dainininkas Virgis Stakėnas ir t. t.), nyksta. Panaši padėtis daugelyje Lietuvos kaimų. Tad dar kartą kyla klausimas: ko vertos milijardus litų kainuojančios Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų programos? Juk kaimai ne klesti, kaip deklaruojama, o nyksta.
Programa įvykdyta atvirkščiai
Edvardas ŽAKARIS - Seimo narys:
Nesuvokiu, kur išleisti tie pusantro milijardo litų, jei realiai nieko nedaroma. Anksčiau kaimuose būdavo kultūros namai, mokyklos, kiti kultūros židiniai. Tačiau jiems išlaikyti pinigai nebuvo skiriami. Pasirinktas lengvesnis kelias - viską uždaryti. Nieko nedarant kaimą naikinti irgi galima. Tiek pinigų išleista, tačiau visiškai neaišku, kur. Gal kokias programėles, mokymus ir padaro, bet ne daugiau.
Programoje nurodyta, kad turėjo būti gerinamas prieinamumas švietimo, kultūros srityje, plėtojamas mokyklų, vaikų darželių, kultūros namų kaime tinklas. Tačiau viskas buvo daroma atvirkščiai - tinklas ne plėtotas, o žlugdytas. Apie kokį kaimo priartinimą prie miesto kalbama? Gal kur kokią vieną mokyklą ir pastatė, bet aš apie tai negirdėjau. Bent jau Šiaulių regione tikrai nepastatė.
Politikai skundžiasi, kad žmonės masiškai emigruoja iš kaimų į užsienį, į didmiesčius. O ką jiems veikti kaime? Jei 300 žmonių turinčioje gyvenvietėje vos 5 darbo vietos, tai iš ko žmonėms gyventi?
Norint pakeisti padėtį, pirmiausia reikia investuoti į kelių infrastruktūrą, kad kaimo keliai būtų išvažiuojami. Galėtų žmogus likti kaime gyventi ir dirbti rajono centre. Tačiau kaip dirbti, jei ir autobusai važinėja tik kas antrą ar kas trečią dieną?
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
