respublika.lt

Didina pensijas, o jos vis nekyla su Vito TOMKAUS trigrašiu, papildytanuotraukos (190)

2021 sausio mėn. 16 d. 10:11:44
Olava STRIKULIENĖ

Šiais metais, kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šalies gyventojų senatvės pensijos didės 9,58 proc. Tad vidutinė senatvės pensija, su būtinuoju darbo stažu dabar siekianti 400 eurų, netrukus bus 40 eurų didesnė ir statistinis šalies pensininkas jau gaus 440 eurų. Galės papildomai nusipirkti apie 7 kg sprandinės be kaulo. Arba tik pusiau užplombuoti vieną dantį. Nors valdžia vien 2020 m. padidino pensijas 9 proc., o 2021 m. - dar daugiau, mūsų šalies gyventojų pensijos vis vien yra vienos skurdžiausių Europos Sąjungoje.

×
nuotr. 2 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas


Nesiekia pusės algos

ES vidurkis - pensijoms skiriama 10 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). O Europai jau tapus pačiu seniausiu žemynu, prognozuojama, jog iki 2030 metų ES pensijoms turės skirti 12,4 proc. nuo BVP.

Lietuva ilgus metus skyrė gyventojų pensijoms tik 5 proc. nuo BVP, tačiau pastaruoju metu pasitaisė. 2021 m. pensijos sudarys 7,4 proc. nuo BVP ir ši suma sieks daugiau nei 3,7 milijardo eurų. O pernai, kaip praneša „Sodra", pensijoms buvo išmokėta 3 185,1 milijono eurų.

Tačiau ką pasako sausi skaičiai, kai jų nepalygini nei su maisto kainomis, nei su šalies vidutiniu atlyginimu? Ogi nieko. Todėl šalys skaičiuoja, kiek vidutinė pensija sudaro procentų nuo tos šalies vidutinio mėnesinio atlyginimo, gaunamo į rankas.

Pavyzdžiui, 2020 m. III ketvirtį Lietuvoje vidutinis atlyginimas į rankas buvo 927, 9 eurai, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija spalį siekė 376,56 euro. Būtent tokią sumą nurodo Statistikos departamentas. Tad šalies statistinis vidutinis pensininkas spalį gavo tik apie 41 proc. nuo vidutinės algos. Kai tuo metu ES pensijos vidurkis jau 2016 m. buvo 55 proc. nuo vidutinės algos į rankas.

Pavadinimų painiava

Tiesa, kalbant apie pensijų dydžius, nebūtina aklai pasitikėti statistika. Pirma, gyventojai painiojasi tarp dviejų vidutinių pensijų. Viena, tai yra mažesnė, parodo, kokią pensiją vidutiniškai gauna visi šalies pensininkai. Ir turintys būtinąjį stažą, ir neturintys. O didesnė vidutinė pensija kalba apie tuos senjorus, kurie būtinąjį darbo stažą yra sukaupę.

Dar viena painiava - „Eurostat" 2016 metais pateiktuose duomenyse Lietuvos vidutinė senatvės pensija sudarė 43 proc. nuo vidutinės mėnesinės algos į rankas. Kai tuo metu paprasta aritmetika parodo, kad nuo 2016 metų nuolat didintos mūsų pensijos vis vien tesudaro tik 41 proc. nuo vidutinės algos į rankas.

Kaip taip galėjo atsitikti? Valdžia pensijas nuolat didino, o jos, palyginus su 2016 m, vis vien susitraukė dviem procentais?! Paprasta - kilo atlyginimai, tad skirtumas, net padidinus pensijas, faktiškai liko toks pats.

Kiek metų dirbsi ir ką nusipirksi

Dar vienas rodiklis, signalizuojantis apie tikrąją gaunamos pensijos vertę, kiek už ją gali nusipirkti maisto ir būtinų paslaugų. Anot kauniečio, šiuo metu dirbančio Vokietijoje, maisto kainos čia niekuo nesiskiria nuo Lietuvos. Šviežia mėsa, sviestas, aliejus - netgi pigesni. O degalai brangesni tik keliais euro centais. O šit vidutinė vokiečio senjoro pensija sudaro 46 proc. nuo vidutinės algos. Olandijoje, kur maisto kainos, išskyrus restoranuose, irgi panašios kaip Lietuvoje, pensijos sudaro 52 proc. nuo vidutinio olandiško atlyginimo. Kad jų algos gerokai didesnės nei lietuvių, net sakyti nereikia.

Dar vienas rodiklis, kuris ES šalyse skiriasi - pensinis amžius. Lietuvoje šis amžius tiek vyrams, tiek moterims laipsniškai iki 2026 metų bus suvienodintas ir sieks 65 metus. Šiuo metu ES anksčiausiai į pensiją išeina slovakai (62 m.) , vengrai (63 m.) ir rumunės moterys (61 m.). Tačiau ilgėjant europiečių gyvenimo trukmei, visos ES šalys nusiteikusios pensinio amžiaus kartelę aukštinti. Populiariausias pensinio amžiaus cenzas - 65 metai. Tik lietuviai su latviais šią kartelę pasieks 2026 metais, o Austrija - tik 2033 metais. Kipras jau pasiekė. Bet tai ne pabaiga.

Prancūzija, Vokietija, Italija, Olandija, Bulgarija, Kroatija planuoja, kad jų šalių piliečiai ateityje taps pensininkais sulaukę 67 metų, o danai, švedai ir airiai planuoja pensinio amžiaus cenzą ištempti iki 68-69 metų ir dar ilgiau. Tiesa, šios vizijos - dar prieš koronaviruso pandemiją. Pastaroji, nors skamba makabriškai, tiek Europos senjorų gretas praretino, kad valstybėse pensininkų jau yra mažiau nei prieš pandemiją.

Situaciją komentuoja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas LAZUTKA:

Pagrindinė priežastis, kodėl mūsų pensijos mažos, joms skiriama per maža BVP dalis. Mes skirdavome 5 proc., o kitos šalys - 7-8 proc.

Kodėl vienur nurodoma, kad lietuviška vidutinė senatvės pensija turint privalomą stažą sudaro 41 proc. vidutinio atlyginimo, o kitur nurodoma 43 proc.? Čia gal nesusitarimas, ką vadinsime vidutiniu atlyginimu ir vidutine pensija. Pagal faktinius duomenis - kokio dydžio vidutinė alga ir vidutinė pensija, atrodo, lengva skaičiuoti. Bet būna, kad apskaičiuojama jau atskaičius mokesčius. Atlyginimai priklauso ir nuo darbo stažo, todėl skiriasi nuo faktinio pareigybinio atlyginimo.

Taip pat svarbu, koks laikotarpis imamas apskaičiuojant senatvės pensiją. Sovietiniais laikais būdavo, kad žmonės, likus kokiems penkeriems metams iki pensijos, išeidavo į geriau apmokamus darbus, kad užsidirbtų didesnę pensiją. Kai kuriose šalyse tokia tvarka ir dabar likusi. Ir pas mus anksčiau būdavo galima pasirinkti iš dešimties metų penkerius metus, kur algos buvo didžiausios, bet dabar jau imamas visas žmogaus darbo laikotarpis. Taip yra teisingiau.

Be to, jei šalyje vidutinė alga maža, tai ir tie 41-43 proc. nuo vidutinės algos, skirti pensijai, yra nedidelės sumos. O turtingoje valstybėje ir 43 proc. nuo vidutinės algos yra dideli pinigai. Be to, visada sunku teisingai pinigus paskirstyti, kai yra nuslėpusių savo tikras algas, ne visi mokesčiai surenkami. Skiriasi ir žmonių atlyginimai. Tie, kurie dirbo 50 metų, bet gavo mažus atlyginimus, gali gauti beveik tokio paties dydžio pensiją kaip tas, kuris turi mažiau stažo, bet uždirbdavo daugiau. O gal net mažesnę.

Senjorų pajamos labai skirtingos

Vyresnių nei 65 metų gyventojų visos mėnesinės pajamos eurais, įskaitant ne tik pensijas, bet ir dalyvavimą darbo rinkoje:

Vito Tomkaus trigrašis:

Mūsų valdžia vis mėgsta pasigirti, kai Lietuva pirmauja tarp ES valstybių: galingiausią internetą įdiegėme, pirmieji G-5 ryšį įsistatėme, ES senbuves aplenkėm alkoholio vartojime bei savižudžių skaičiumi, gan ilgai mūsų koronoviruso" aukos buvo pasaulio pirmūnės... Ar ne metas pradėti elgtis kukliau? Pradžiai tapkime bent vidutiniokais. Nusistatykime vidutines ES pensijas. Jei mažiausios apie 400 eurų (Rumunijoje), o didžiausios - arti 3000-ių (Liuksemburge), mums, kaip vidutiniokams, manau, pakaks ir apie pusantro tūkstančio eurų vienam pensininkui ant galvos". (Juolab, kad Covid-19 programos dėka, tų žilagalvių vis mažėja.) Panašiai turėtų būti apskaičiuoti ir vidutiniai atlyginimai dirbantiesiems, kas irgi bus nesunkiai pasiekiama, nes šiuo metu dauguma darbininkų" sėdi užsidarę namie ir tenkinasi išmokomis. Suprantu, kad nelabai malonu užleisti pirmaujančias pozicijas Europos Sąjungoje atsilikusioms nuo mūsų šalims, bet vardan tos Lietuvos ateities kaip nors iškentėsim!

Jei, Tamsta, manote, kad Liuksemburgo pensininkai, būdami darbingo amžiaus, „arė" daugiau už mus, tai smarkiai klystate. (Nebent buvote nomenklatūrininkas.) Į Europos Sąjungą mes stojome ne vien tam, kad čia NATO už dyką įsirengtų savo bazes, o mes jiems 2,5 procentų, vietoj nustatytų dviejų proc. nuo biudžeto, mokėtume - vien tik tenkindami Grybauskaitės užgaidas, panorus Trampui į vieną vietą įlįsti. Į ES mokesčius mokama pagal bendras taisykles, ES lėšas naudojame irgi tik ten, kur mums įsako. Gamybą ir jūrų bei oro laivybą uždarėme pagal jų pageidavimą. Ar žinote kiek vien tik Lietuvos laivininkystė ir Mažeikių naftos perdirbimo gamykla į Lietuvos biudžetą kasmet mokėjo?! Apie Ignalinos AE, kurios saugumui prieš uždarant švedai krūvas pinigų sumokėjo, net nenoriu užsiminti. Vardan ko visa tai - kad nykštukinio Liuksemburgo gyventojai, kurie tik bankininkyste bei „ofšorais" užsiima, gautų pensijas 10 k. didesnes už mūsų algas? (LRT ir KT kosminės algos ir premijos nesiskaito.)

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (190)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar karantino metu dirbate?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar šiuo metu gyvenate fiziškai aktyvų gyvenimą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0 C

 -1 C

 

 -1 C

+1 +3 C

 0 +2 C

 

   0 +1 C  

0-3 m/s

  2-7 m/s

 

0-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.2158 PLN - 4.5385
RUB - 91.1009 CHF - 1.0773
GBP - 0.8905 NOK - 10.3308

Nuorodos