Nors centrinio banko vadovo kadencijų skaičius neribojamas, G.Nausėda jau svarsto, kuo pakeisti V.Vasiliauską. Interviu „Verslo žinioms" jis įvardino ir galimą kandidatą - savo patarėją Simoną Krėpštą. 36-erių S.Krėpšta iki tapdamas prezidento patarėju dirbo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktoriumi, o iš viso centriniame banke jis praleido daugiau nei dešimtmetį. Dabartinė situacija labai primena D.Grybauskaitės laikus, kai ši į Lietuvos banko vadovus irgi prastūmė savo aplinkos žmogų.

Ekonomistas prof. Povilas Gylys, paprašytas įvertinti, ar Lietuvos banko pirmininko postas nėra paverstas politinio pasitikėjimo postu, akcentavo: bet kokiu atveju nieko blogesnio už V.Vasiliauską šiame poste būti negali.

„Norėčiau pradėti nuo V.Vasiliausko, kuris yra unikali figūra, nes Lietuvos bankui vadovauja ekonomikos rimtai nestudijavęs žmogus, baigęs teisę, dirbęs teisinį darbą, tik kurį laiką dirbęs finansų viceministru, atsakingu už mokesčių rinkimą. Bet patikėkite manimi, makroekonomikos žinovu: mokesčių rinkimas ir centrinio banko funkcijos yra labai skirtingos sritys. Jis neturi bazinio išsilavinimo. Kai jį paskyrė, aš viešojoje erdvėje pareiškiau: tokiu būdu aš noriu būti generaliniu prokuroru. Jei teisininkas gali būti centrinio banko vadovu, kodėl ekonomistas negali būti generaliniu prokuroru?" - ironizavo P.Gylys.

Pasak profesoriaus, akivaizdu, kad V.Vasiliauską D.Grybauskaitė prastūmė norėdama jam atsidėkoti už ištikimybę ir svarbiame poste turėti savą, paklusnų žmogų.

„Žodis „prastumti" tinka.

V.Vasiliauskas unikalus dar ir tuo, kad įeis į istoriją kaip žmogus, pasakęs, kad „moralė - ne šio pasaulio dimensija". Jis pernai pradėjo naujo centrinio banko pastato už beveik 100 mln. eurų statybas. Krizės metu. Tai - puota maro metu. Taip, Lietuvos bankas turi tam tikrų finansinių šaltinių, tačiau normalioje valstybėje tie 100 mln. eurų eitų į šalies biudžetą. Bet ne, nusprendė statyti pastatą. Tai - pinigų švaistymas. O dar turint mintyje, kad statybose yra daug korupcinių šešėlinių elementų, tai pinigai tikrai byrės į daugelį pusių. Unikalus mūsų centrinis bankas dar yra ir tuo, kad atvirai kišasi į politiką - aiškina, kokie turi būti mokesčiai ir t.t. Suprantu, jie neturi darbo, todėl ir kišasi, bet geriau gaudytų pinigų plovėjus. Niekur kitur centrinis bankas bent jau viešai nesikiša į politiką. Bet mes gi esame provincija, taisyklių nežinome", - akcentavo ekonomistas.

Kaip jis vertintų, jei ir dabartinis prezidentas į postą pasodintų žmogų iš savo aplinkos?

„Kalbant apie S.Krėpštą, vis tiek - nieko blogiau už V.Vasiliauską būti negali. Be to, šviežio žmogaus atėjimas į labai palaidą, korumpuotą sistemą (pamenate, buvo toks veikėjas, kuris iš vartojimo kreditų norėjo paimti 50 tūkst. eurų kyšį?) tikrai nepakenktų. Taip, jis dirbo toje pačioje institucijoje, bet, manau, nebuvo žmogus, priklausantis dominuojančioje grupuotei. Ten iš tikrųjų reikia daryti tvarką", - sakė P.Gylys.

Profesorius prisiminė buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno žodžius, kad nenormalu, jei į prezidento postą ateitų žmogus iš bankinio sektoriaus, žmogus, tarnavęs skandinaviškam bankui. Mat esą bus sistemos valdomas ir stengsis jai pataikauti bei atidirbti.

„Tačiau tam, kad galėtume teigti, jog tai ir vyksta, reikia turėti informacijos, o aš neturiu. Galima įtarti, kad, tapęs prezidentu, jis bandys kažką daryti, pataikauti bankams, tačiau kol kas nelabai matau, kad pataikautų. Juolab kad tam nelabai ir galimybių turi. Tam daug didesnių galimybių turi Lietuvos bankas. Ar šiam tikslui ir ketinama į jo vadovus siūlyti savą žmogų - laiko klausimas", - reziumavo prof. P.Gylys.