×
(2/8) Stambulo konvencijos ratifikavimo labai nori įvairios lytinėms mažumoms atstovaujančios organizacijos, pavieniai „žmogaus teisių“ gynėjai. Eltos nuotr.
Atsisiųsti
(3/8) Stambulo konvencijos ratifikavimo labai nori įvairios lytinėms mažumoms atstovaujančios organizacijos, pavieniai „žmogaus teisių“ gynėjai. Eltos nuotr.
Atsisiųsti
(4/8) Stambulo konvencijos ratifikavimo labai nori įvairios lytinėms mažumoms atstovaujančios organizacijos, pavieniai „žmogaus teisių“ gynėjai. Eltos nuotr.
Atsisiųsti
(7/8) Linas Linkevičius ir Dalia Grybauskaitė. Stasio Žumbio nuotr.
Atsisiųsti
(8/8) Dalia Grybauskaitė ir Linas Linkevičius. Eltos nuotr.
Atsisiųsti
8 nuotr.
Stasio Žumbio nuotr.
Mūsų kaimyninės šalys ėmė rodyti stuburą dėl visai Europai brukamos Stambulo konvencijos, įvedančios „lytį socialiniu aspektu“. Latvijoje dėl konvencijos kreiptasi į Konstitucinį Teismą, o Lenkija pradėjo pasitraukimą iš šios tarptautinės sutarties. Ar Lietuva paseks kaimynų pavyzdžiu?
Prieš savaitę Lenkija pranešė pradedanti pasitraukimą iš konvencijos sutarties. Lenkija informavo, kad Stambulo konvencija, kurios tikrasis pavadinimas yra „Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo“, yra žalinga. Lenkijos teisingumo ministras Zbignevas Ziobra (Zbigniew Ziobro) patikino, kad pastaruoju metu šalyje vykdytos reformos užtikrina pakankamą moterų apsaugą nuo smurto, o konvencija reikalauja mokyklose mokyti vaikus apie socialinę lytį. Tai, ministro teigimu, pažeidžia tėvų teises, nes konvencijoje „socialinė lytis“ išreiškiama kaip viršesnė už biologinę žmogaus lytį. „Mes nemanome, kad tokius dalykus diegti Lenkijos jaunimui yra reikalinga“, - sakė Z.Ziobro.
Toks Lenkijos žingsnis Europos viršūnėlėms sukėlė nerimą. Europos Tarybos generalinė sekretorė Marija Pejčinovič Burič pasmerkė Lenkijos ketinimą pasitraukti iš sutarties, sakydama, jog tai, saugant moteris nuo smurto, būtų žingsnis atgal.
Lenkija ne vienintelė šalis, išdrįsusi pasakyti „ne“ Stambulo konvencijai. Gegužės mėnesį konvenciją dėl jos diktuojamos „destruktyvios lyties ideologijos“ atmetė Vengrija. O prieš kelias dienas Latvijoje buvo kreiptąsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar konvencija neprieštarauja šalies Konstitucijai.
Lietuvoje procesai konvencijos ratifikavimui pradėti 2013 m., kai ją pasirašė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. 2018 m. konvenciją ratifikavimui Seimui pateikė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Visuomenės nuomonės niekas neklausė nei tada, nei dabar. Nors konvencija įpareigotų keisti daugybę nacionalinių įstatymų ir visus laikytis konvencijoje nurodytų nuostatų.
Kasmet į Seimo darbotvarkę įtraukti Stambulo konvenciją siūlančio Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis kaimyninių šalių kritikos konvencijai nesureikšmina: „Tai kiekvienos valstybės vidaus reikalas.
Mes kasmet siūlome įtraukti klausimą į darbotvarkę, bet jis taip ir neįrašomas. Manau, Seime daugumos palaikymo nėra.“
J.Bernatonis ir pats pritaria, kad Stambulo konvencija nėra vienintelis būdas apsaugoti moteris nuo smurto. „Politikai, kurie prieštarauja konvencijos ratifikavimui, kėlė idėją, kad turėtų būti priimti įstatymai, kurie būtų nukreipti prieš smurtą prieš moteris. Bet tokie įstatymai taip ir nebuvo priimti. Klausimą vis tiek privalome išspręsti.
Galimi du variantai: arba turime tvarkyti nacionalinę teisę, arba ratifikuoti konvenciją. Mūsų valstybės pasirinkimas buvo jungtis prie konvencijos.“
Priminus, jog Lietuvoje įstatymais draudžiamas smurtas prieš abiejų lyčių žmones ir kad Baudžiamasis kodeksas nenustojo galiojęs, Seimo narys atsakė: „Bet realiai tai neduoda rezultato. Smurtas egzistuoja, matyt, atsakomybė nėra pakankama arba įgyvendinimas - netinkamas“.
Paklaustas, ar dėl tokių dokumentų ratifikavimo, neturėtų būti klausiama visuomenės nuomonės, J.Bernatonis pasakė: „Visuomenės nuomonės paklausti visuomet reikia ir niekada ne vėlu. Bet geriausia, kai tai daroma laiku, o ne prasidėjus procedūroms.“
Interviu su Laisvos visuomenės instituto valdybos nare Kristina ZAMARYTE-SAKAVIČIENE:
- Kaip vertinate kaimyninių šalių veiksmus dėl Stambulo konvencijos?
- Konvencijoje pakankamai abejotinų nuostatų, kurios nepriimtinos kai kurioms šalims. Tai yra lyties supratimas: lytis suprantama ne kaip biologinė, o kaip socialinis konstruktas. Apie tai daug kalbama ir Lietuvoje.
Ne tik mūsų, bet ir Latvijos bei Lenkijos Konstitucijose laikomasi pozicijos, kad egzistuoja dvi lytys: moters ir vyro. Ir tai yra pagrindas, pagal kurį reguliuojama teisė, susijusi su šeimos santykiais bei kitais pamatiniais valstybės dalykais.
- Esate penkių vaikų mama. Jūsų nuomone, tėvai turi teisę išsakyti savo nuomonę dėl konvencijos ratifikavimo? Juk jos nuostatas privalomai reikėtų traukti į švietimo sistemą.
- Manau, tėvai yra labiausiai susirūpinę dėl konvencijos ratifikavimo. Dėl to, kad ji įpareigoja į visas ugdymo programas įtraukti nuostatas apie nestereotipinius lyčių vaidmenis ir ištrinti stereotipinius lyčių vaidmenis, tradicijas ir papročius.
Natūralu, kad moterų interesai skiriasi nuo vyrų. Bet tai nereiškia, kad mes verčiame jas turėti vaikų ar tapti namų šeimininkėmis. Jeigu moteris to natūraliai nori, nemanau, kad vaikams turėtume aiškinti, kad moterys geriau nesirinktų tokio gyvenimo. Taip sudarytume situaciją, jog trinami vieni stereotipai, bet diegiami nauji.
Tik iš aiškinamojo memorandumo ir kitų valstybių patirties matome, kad tai apima platų spektrą. Mergaitės ne tik mokomos vyriškų profesijų, bet ir savo lyties kvestionavimo. Taip galima pereiti į labai radikalias ir genderistines ideologijas, kurios mokyklose bus privalomai diegiamos mokiniams. Taip pat konvencijoje numatytas ir didžiulis kontrolės ir baudžiamojo persekiojimo mechanizmas. Tam tikros nevyriausybinės organizacijos būtų įpareigotos teikti pranešimus tarptautinėms institucijoms, kaip mums sekasi naikinti savo stereotipines tradicijas.
Prieš pradedant kaitalioti konstitucines nuostatas, manau, būtų sąžininga atsiklausti Tautos. Nes dabar situacija tokia, jog prezidentė Seimui yra pateikusi konvenciją ratifikuoti ir ji bet kada gali būti įtraukta į Seimo darbotvarkę bei ratifikuota.
- Buitinio smurto protrūkiai Lietuvoje dažniausiai pasireiškia padauginus alkoholio. Alkoholizmas yra kitų problemų rezultatas. Jeigu spręstume socialines problemas ir padėtume savo žmonėms jaustis visaverčiais, gal nereikėtų jokių konvencijų?
- Esu tokios pačios nuomonės. Problemas reikia spręsti iš esmės. Ideologinės nuostatos nesumažins socialinių problemų, dėl kurių kyla smurtas.
Dar vienas aspektas, keliantis susirūpinimą šia konvencija, tai ideologizuotas požiūris į istoriją ir visuomeninius socialinius santykius. Į juos žiūrima per kovos dėl galios tarp vyrų ir moterų prizmę. Neva vyrai per amžius engė moteris ir smurtas kyla tik iš to. Tuomet konvencija kalba apie tai, neva smurtaujama prieš moteris tik dėl to, jog jos yra moterys. Pamirštama apie tikrąsias smurto priežastis: bloga socialinė padėtis, alkoholis, buitiniai kivirčai.
Iš tiesų visi žinome, kad Lietuvoje nėra tradicijos, kad vyrai smurtautų prieš moteris dėl lyties. Na, jeigu pasakytumėte kam nors, kad vyras smurtauja prieš moterį tik dėl jos lyties, turbūt bet kas pasakytų, kad tai prieštarauja sveikam protui. Tad nėra ir tradicijos, kurią nori naikinti konvencija.
Priešingai, nuo mažumės vaikams diegiama nuostata, kad berniukui prieš mergaitę nevalia net su gėlyte užsimoti. Mūsų visuomenėje laikoma, kad kelti ranką prieš moterį yra nevyriška. Vadinasi, Stambulo konvencija mūsų šaliai tiesiog netinka.
- Ar verta tikėtis, kad Lietuva paseks kaimyninių šalių pavyzdžiu?
- Politikai nedrįsta. Manau, iš dalies todėl, kad viešojoje erdvėje matome, kaip reaguojama į konvencijos diegiamą ideologiją. Tuojau pat pradedamas prieštarauti išdrįsusių politikų puolimas ir marginalizavimas. Artėja rinkimai, matyt, nepatogus laikas kelti tokius klausimus ir rizikuoti reitingais.
Mūsų kaimyninės šalys ėmė rodyti stuburą dėl visai Europai brukamos Stambulo konvencijos, įvedančios „lytį socialiniu aspektu“. Latvijoje dėl konvencijos kreiptasi į Konstitucinį Teismą, o Lenkija pradėjo pasitraukimą iš šios tarptautinės sutarties. Ar Lietuva paseks kaimynų pavyzdžiu?
Prieš savaitę Lenkija pranešė pradedanti pasitraukimą iš konvencijos sutarties. Lenkija informavo, kad Stambulo konvencija, kurios tikrasis pavadinimas yra „Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo“, yra žalinga. Lenkijos teisingumo ministras Zbignevas Ziobra (Zbigniew Ziobro) patikino, kad pastaruoju metu šalyje vykdytos reformos užtikrina pakankamą moterų apsaugą nuo smurto, o konvencija reikalauja mokyklose mokyti vaikus apie socialinę lytį. Tai, ministro teigimu, pažeidžia tėvų teises, nes konvencijoje „socialinė lytis“ išreiškiama kaip viršesnė už biologinę žmogaus lytį. „Mes nemanome, kad tokius dalykus diegti Lenkijos jaunimui yra reikalinga“, - sakė Z.Ziobro.
Toks Lenkijos žingsnis Europos viršūnėlėms sukėlė nerimą. Europos Tarybos generalinė sekretorė Marija Pejčinovič Burič pasmerkė Lenkijos ketinimą pasitraukti iš sutarties, sakydama, jog tai, saugant moteris nuo smurto, būtų žingsnis atgal.
Lenkija ne vienintelė šalis, išdrįsusi pasakyti „ne“ Stambulo konvencijai. Gegužės mėnesį konvenciją dėl jos diktuojamos „destruktyvios lyties ideologijos“ atmetė Vengrija. O prieš kelias dienas Latvijoje buvo kreiptąsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar konvencija neprieštarauja šalies Konstitucijai.
Lietuvoje procesai konvencijos ratifikavimui pradėti 2013 m., kai ją pasirašė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. 2018 m. konvenciją ratifikavimui Seimui pateikė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Visuomenės nuomonės niekas neklausė nei tada, nei dabar. Nors konvencija įpareigotų keisti daugybę nacionalinių įstatymų ir visus laikytis konvencijoje nurodytų nuostatų.
Kasmet į Seimo darbotvarkę įtraukti Stambulo konvenciją siūlančio Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis kaimyninių šalių kritikos konvencijai nesureikšmina: „Tai kiekvienos valstybės vidaus reikalas.
Mes kasmet siūlome įtraukti klausimą į darbotvarkę, bet jis taip ir neįrašomas. Manau, Seime daugumos palaikymo nėra.“
J.Bernatonis ir pats pritaria, kad Stambulo konvencija nėra vienintelis būdas apsaugoti moteris nuo smurto. „Politikai, kurie prieštarauja konvencijos ratifikavimui, kėlė idėją, kad turėtų būti priimti įstatymai, kurie būtų nukreipti prieš smurtą prieš moteris. Bet tokie įstatymai taip ir nebuvo priimti. Klausimą vis tiek privalome išspręsti.
Galimi du variantai: arba turime tvarkyti nacionalinę teisę, arba ratifikuoti konvenciją. Mūsų valstybės pasirinkimas buvo jungtis prie konvencijos.“
Priminus, jog Lietuvoje įstatymais draudžiamas smurtas prieš abiejų lyčių žmones ir kad Baudžiamasis kodeksas nenustojo galiojęs, Seimo narys atsakė: „Bet realiai tai neduoda rezultato. Smurtas egzistuoja, matyt, atsakomybė nėra pakankama arba įgyvendinimas - netinkamas“.
Paklaustas, ar dėl tokių dokumentų ratifikavimo, neturėtų būti klausiama visuomenės nuomonės, J.Bernatonis pasakė: „Visuomenės nuomonės paklausti visuomet reikia ir niekada ne vėlu. Bet geriausia, kai tai daroma laiku, o ne prasidėjus procedūroms.“
Interviu su Laisvos visuomenės instituto valdybos nare Kristina ZAMARYTE-SAKAVIČIENE:
- Kaip vertinate kaimyninių šalių veiksmus dėl Stambulo konvencijos?
- Konvencijoje pakankamai abejotinų nuostatų, kurios nepriimtinos kai kurioms šalims. Tai yra lyties supratimas: lytis suprantama ne kaip biologinė, o kaip socialinis konstruktas. Apie tai daug kalbama ir Lietuvoje.
Ne tik mūsų, bet ir Latvijos bei Lenkijos Konstitucijose laikomasi pozicijos, kad egzistuoja dvi lytys: moters ir vyro. Ir tai yra pagrindas, pagal kurį reguliuojama teisė, susijusi su šeimos santykiais bei kitais pamatiniais valstybės dalykais.
- Esate penkių vaikų mama. Jūsų nuomone, tėvai turi teisę išsakyti savo nuomonę dėl konvencijos ratifikavimo? Juk jos nuostatas privalomai reikėtų traukti į švietimo sistemą.
- Manau, tėvai yra labiausiai susirūpinę dėl konvencijos ratifikavimo. Dėl to, kad ji įpareigoja į visas ugdymo programas įtraukti nuostatas apie nestereotipinius lyčių vaidmenis ir ištrinti stereotipinius lyčių vaidmenis, tradicijas ir papročius.
Natūralu, kad moterų interesai skiriasi nuo vyrų. Bet tai nereiškia, kad mes verčiame jas turėti vaikų ar tapti namų šeimininkėmis. Jeigu moteris to natūraliai nori, nemanau, kad vaikams turėtume aiškinti, kad moterys geriau nesirinktų tokio gyvenimo. Taip sudarytume situaciją, jog trinami vieni stereotipai, bet diegiami nauji.
Tik iš aiškinamojo memorandumo ir kitų valstybių patirties matome, kad tai apima platų spektrą. Mergaitės ne tik mokomos vyriškų profesijų, bet ir savo lyties kvestionavimo. Taip galima pereiti į labai radikalias ir genderistines ideologijas, kurios mokyklose bus privalomai diegiamos mokiniams. Taip pat konvencijoje numatytas ir didžiulis kontrolės ir baudžiamojo persekiojimo mechanizmas. Tam tikros nevyriausybinės organizacijos būtų įpareigotos teikti pranešimus tarptautinėms institucijoms, kaip mums sekasi naikinti savo stereotipines tradicijas.
Prieš pradedant kaitalioti konstitucines nuostatas, manau, būtų sąžininga atsiklausti Tautos. Nes dabar situacija tokia, jog prezidentė Seimui yra pateikusi konvenciją ratifikuoti ir ji bet kada gali būti įtraukta į Seimo darbotvarkę bei ratifikuota.
- Buitinio smurto protrūkiai Lietuvoje dažniausiai pasireiškia padauginus alkoholio. Alkoholizmas yra kitų problemų rezultatas. Jeigu spręstume socialines problemas ir padėtume savo žmonėms jaustis visaverčiais, gal nereikėtų jokių konvencijų?
- Esu tokios pačios nuomonės. Problemas reikia spręsti iš esmės. Ideologinės nuostatos nesumažins socialinių problemų, dėl kurių kyla smurtas.
Dar vienas aspektas, keliantis susirūpinimą šia konvencija, tai ideologizuotas požiūris į istoriją ir visuomeninius socialinius santykius. Į juos žiūrima per kovos dėl galios tarp vyrų ir moterų prizmę. Neva vyrai per amžius engė moteris ir smurtas kyla tik iš to. Tuomet konvencija kalba apie tai, neva smurtaujama prieš moteris tik dėl to, jog jos yra moterys. Pamirštama apie tikrąsias smurto priežastis: bloga socialinė padėtis, alkoholis, buitiniai kivirčai.
Iš tiesų visi žinome, kad Lietuvoje nėra tradicijos, kad vyrai smurtautų prieš moteris dėl lyties. Na, jeigu pasakytumėte kam nors, kad vyras smurtauja prieš moterį tik dėl jos lyties, turbūt bet kas pasakytų, kad tai prieštarauja sveikam protui. Tad nėra ir tradicijos, kurią nori naikinti konvencija.
Priešingai, nuo mažumės vaikams diegiama nuostata, kad berniukui prieš mergaitę nevalia net su gėlyte užsimoti. Mūsų visuomenėje laikoma, kad kelti ranką prieš moterį yra nevyriška. Vadinasi, Stambulo konvencija mūsų šaliai tiesiog netinka.
- Ar verta tikėtis, kad Lietuva paseks kaimyninių šalių pavyzdžiu?
- Politikai nedrįsta. Manau, iš dalies todėl, kad viešojoje erdvėje matome, kaip reaguojama į konvencijos diegiamą ideologiją. Tuojau pat pradedamas prieštarauti išdrįsusių politikų puolimas ir marginalizavimas. Artėja rinkimai, matyt, nepatogus laikas kelti tokius klausimus ir rizikuoti reitingais.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.