Pagaliau! „Praregėjo“. Anot premjero Sauliaus Skvernelio, žemės saugiklius turėjo kontroliuoti Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Anot Dalios Grybauskaitės, turėjo kontroliuoti Žemės ūkio ministerija. Anot žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, jau tariamasi su ūkio ministru ir prezidentūra, kaip kontroliuoti.

Nieko sau! Kontrolę prisiminė vos ne po 4 metų. Tiek laiko įstatymas tiesiog plūduriavo. Kur vėjelis papučia, į tą pusę ir pajuda. Dar ir dabar plūduriuoja, nes, anot B.Markausko, NŽT negali gauti Registrų centro duomenų, kas yra sklypų savininkai. Tik pernai priimtas įstatymas dėl žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių įmonių narių registro. O akcinių bendrovių akcininkus iš viso sunku nustatyti, nes akcininkai dažnai keičiasi.

Ar Registrų centras - ne valstybės? Ar NŽT - ne valstybės? Ar NŽT bent paprašė tokių duomenų? Gavo raštišką atsakymą - ne, negausi? Mokesčių inspekcija kažkodėl gauna. Keista, tačiau, viskas, kas susiję su žeme, iškart tampa raizgalyne, jovalu. O eiliniams piliečiams lieka tik apgaulė. Na, dar liberalų pašaipos, kad užsieniečiai „šventos žemelės“ neišsiveš į užsienius.

Kaip buvo priimtas žemės saugiklių įstatymas? Iš išgąsčio. Praėjusios kadencijos Seimas, išsigandęs piliečių inicijuoto referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, priėmė šį įstatymą skubos tvarka. Kad piliečiai nurimtų, o iš anksto politikų išjuoktas ir į vasarą perkeltas „referen-dūmas“ sužlugtų. Tačiau žemės saugiklių įstatymas buvo taip sukonstruotas, kad didieji šalies agrarininkai milijonieriai, veikiantys koncernų, holdingų ar kitokių juridinių asmenų pavidalais, gali nuomotis žemę iš savo giminaičių. Įkūrusių bendroves, valdančias po 500 ha. Tad jei bet koks Lietuvos didysis agrarininkas, nebūtinai Ramūnas Karbauskis, turi 10 patikimų giminių ar 10 labai patikimų advokatų, gali be jokių įstatymo pažeidimų išsinuomoti papildomus 5000 ha. Arba naudotis jais panaudos teise.

Negi tai didžiulė naujiena, galinti ką nors nustebinti? Juolab tokį patyrusį ūkininką kaip dabartinis žemės ūkio ministras B.Markauskas. Tokie dalykai nebūtų nustebinę ir B.Markausko pirmtakų. Nes nuo pat žemės reformos pradžios visa nacionalinė žiniasklaida šaukte šaukė apie žemėtvarkininkų korupciją, žemės grąžinimo teisėtiems savininkams pažeidimus. O politikai „negirdėjo“. Priiminėjo žemės sklypų „skraidymo“ įstatymą. Gamtosaugininkai bei žiniasklaida šaukte šaukė apie neleistinas statybas nacionaliniuose parkuose. Politikai vėlgi „negirdėjo“. Patys užiminėjo pačias vaizdingiausias, ežeringiausias teritorijas. Perkeldinėjo savo žemes prie Vilniaus.

Niekam iš valdančiųjų, nesvarbu - iš kairės, dešinės ar centro, visai nerūpėjo, kad steigiasi holdingai, supirkinėjantys iš žemės ūkio bendrovių ir žemės ūkio kooperatyvų pajininkų pajus. Užmokėdavo patikliems žmonėms šiek tiek brangiau ir taikingai, nepažeisdami įstatymų, perimdavo bendrovių bei kooperatyvų turtą. Tad lietuviai jau seniai nuvarinėjami nuo žemės. Apsukrių tautiečių rankomis. Supirkinėjančios bendrovės niekada neslėpė, kad jų verslas - žemės ūkiui skirtos žemės supirkimas ir pardavimas. Taip pat ir užsienio kapitalo įmonėms. Matyt, tada vienam iš Žemės ūkio rūmų vadovų B.Markauskui kilo įtarimų, kad žemė galbūt supirkinėjama ir šešėliniais pinigais? Tik reikėjo kreiptis ne į Specialiųjų tyrimų tarnybą, tiriančią korupcinius nusikaltimus, bet į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Aiman, niekas iš valdančiųjų, taip pat ir pirmos kadencijos Dalia Grybauskaitė, masiniais sklypų supirkinėjimais nesidomėjo. O ko domėtis? Lietuvos įstatymai sklypais prekiauti nedraudžia. UAB žemės valdo per daug? Išsiskaidys į dešimt UAB - ir jau nebus per daug.

Nuo savo tėvų žemės pirmiausia buvo nuvarytas smulkusis ūkininkas. Nors būtent nuo smulkiųjų ūkininkų priklauso ir vietinių kaimų, miestelių gyvybė. Be smulkiųjų joks regionų politinis „atgaivinimas“ nėra įmanomas. Nes didieji agrarininkai - ne vietiniai. Gyvena didžiuosiuose miestuose. Net ir iš užsienio gali savo žemes valdyti. Tad provincija nunyko tada, kai nunyko smulkieji ūkininkai. Neatlaikę didžiųjų konkurencijos arba susigundę Europos Sąjungos pinigais. Išmokomis už pasitraukimą iš aktyvios žemdirbystės. Kur dabar tie smulkieji? Fiziškai stipresni - emigravę, o vyresni - galutinai nusivylę. Kai kurie - didiesiems už minimumą dirba.

Panaikinus apskritis, įsteigta NŽT prie Žemės ūkio ministerijos. Kiek direktorių jau čia pakeista? Jei direktoriai taip dažnai kaitaliojami, vadinasi, čia skirstomi lobiai. O kai skirstomi lobiai, visada lieka negavusių, nepatenkintų. Norinčių „savo žmogaus“. Nes 2017 m. liepos mėnesį NŽT pasitikėjimo teise dar valdė daugiau kaip 1,05 mln. ha valstybinės žemės. Puikus kąsnis? Bet ir jis mažėja. 2016 m. buvo 69 994,60 ha apleistos, krūmokšniais apaugusios valstybinės žemės, o 2017 m. - 5821 ha mažiau.

NŽT duomenimis, 2014 m. Lietuvoje dar buvo 1 502 435 savininkai ar žemės naudotojai, turintys 2 027 819 sklypų. Atrodo, daug. Bet vienas gal valdo kolektyvinių sodų kelis arus, sklypelį prie namo, o kitas šimtus hektarų derlingiausios žemės. Ir gal dabar tik lūkuriuoja, kol Europos Komisijai reikalaujant Lietuva panaikins saugiklius, draudžiančius pardavinėti žemę užsieniečiams. Tada paspekuliuos. Nors ir čia - grynas melas. Žiniasklaidos ne kartą paviešintas. Užsieniečiai prisipirkę žemių per vietinius tarpininkus.

O dar po 10 metų koks nors būsimas Lietuvos prezidentas, premjeras ir žemės ūkio ministras labai „nustebs“, kad Lietuvos žemė priklauso tik dviem agrarininkams-oligarchams. Vienas - vietinis, o kitas - prancūzas, kilęs iš Tuniso. Kad nuo šiol žemėje Lietuvos tik du ąžuolai žaliuos. Iš jų vienas kiek panašesnis į palmę.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“