2 nuotr.Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė nemano, jog reikėtų atkurti buvusius santykius su Kinija. Pasak jos, Pekino dalyvavimas Pergalės dienos minėjime Maskvoje yra aiškus rodiklis, kas yra draugas, o kas yra priešas.
„Aš galiu tik pasakyti, kad turbūt visiems reikėtų prisiminti, kas dalyvavo Maskvoje per den pobedy (Pergalės diena – ELTA), kas padeda Rusijai kariauti prieš Ukrainą, kas tiekia jai ginklus ir kitokią neginkluotą ekonominę pagalbą. Tai visiškai aišku, kas yra draugas ir kas yra potencialiai mums priešas“, – pirmadienį žurnalistams teigė D. Grybauskaitė.
Prezidentė taip pat išsakė ir savo nuomonę apie ankstesnius Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio ir premjero Gintauto Palucko pareiškimus, kad neišsipildė lūkesčiai dėl santykių su Taivanu.
„Nereikia užsikelti lūkesčių, kur nereikia, ir iki tokio lygio, kur taip pat neįmanoma. Mes turime galimybę ne tik su pačiu Taivanu, bet ir per Taivaną bendrauti su tuo regionu, kur dabar išplėtėme santykius, t. y., Pietų Korėja ir kitos valstybės", – sakė D. Grybauskaitė.
„Mums tikrai nereikia ieškoti ir mėginti bendrauti su šalimis, kurios potencialiai remia Rusijos imperializmą ir potencialiai agresyvų elgesį su mumis“, – pridūrė buvusi šalies vadovė.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo.
Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Kaip skelbta, po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų Vyriausybės vadovas G. Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje.
Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.
Ministras pirmininkas taip pat yra teigęs, kad atkuriant diplomatinius santykius su Pekinu, Taivaniečių atstovybės pavadinimas nebūtų keičiamas.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu.
Anot politiko, Lietuva siekia, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip anksčiau teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“.
Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.
