Konstitucinis Teismas (KT) priėmė dar vieną labai keistą sprendimą - pripažino, kad universitetai savo darbuotojams gali nustatyti amžiaus cenzą. Tačiau kažkodėl tame pačiame KT ar politinėse institucijose gali dirbti kad ir šimtamečiai.
2 nuotr.
KT nusprendė, kad Vilniaus universitetas, vyresniems nei 65 metų žmonėms leidžiantis dirbti tik su Senato pritarimu, pažeidė Konstituciją, nes nuostatos dėl išimčių taikymo turi būti tiksliai apibrėžtos. Tačiau maksimalios amžiaus ribos, iki kurios mokslininkai ir dėstytojai gali dirbti aukštojoje mokykloje, nustatymas esą savaime nelaikytinas Konstitucijos draudžiamu diskriminavimu dėl amžiaus. „Tokia nuostata siekiama konstituciškai svarbaus tikslo - užtikrinti aukštojo mokslo kokybę laiduojant nuoseklią ir optimalią mokslininkų bei dėstytojų kaitą", - dėsto KT.
Įdomu. Jei KT mano, kad vyresni nei 65 m. žmonės jau nebesugeba atlikti savo pareigų, kodėl tada tai netaikoma dirbantiems tame pačiame KT (amžiaus cenzas teisėjams nenumatytas). Negi teisėjo darbas mažiau atsakingas už dėstytojo? O gal būtina užtikrinti tik aukštojo mokslo kokybę, o KT sprendimų kokybė nėra aktuali? Lygiai taip pat ir Vyriausybėje bei Seime galima dirbti kad ir iki mirties. Negi stovėjimas prie valstybės vairo mažiau atsakingas nei paskaitų skaitymas? Jei senjorai laikomi nesugebančiais skaityti paskaitų, kodėl tada manoma, kad jie gali lygiavertiškai su jaunais dalyvauti valstybės valdyme?
Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad net ir 70-mečiai bei vyresni asmenys gali būti kuo puikiausi dėstytojai, sukaupę daugybę patirties bei žinių. Du iš trijų geriausių mano dėstytojų buvo būtent tokio amžiaus. Jie tikrai neverti būti nurašyti vien dėl amžiaus. O jei jau juos nurašome, neturėtų būti daroma išimtis ir tiems, kurie mūsų valstybėje kuria taisykles.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
