Dėl vaikų padarysime viską*

Susitikimą Prezidentūroje paakino Norvegijoje artimųjų „pagrobto“, Švedijoje rasto ir Norvegijai atgal atiduoto lietuvio berniuko istorija. Sprendžiant, kaip po susitikimo Prezidentūroje kalbėjo L.Linkevičius, Lietuva šiuo atveju visiškai priklausoma nuo Norvegijos teisininkų malonės.

Nieko negalime. Tik šviestis

„Radikalūs veiksmai (vaiko „pagrobimas“ - red. past.) visada komplikuoja situaciją, - dėstė L.Linkevičius. - Veikti reikia teisiniame lauke ir jokiu būdu nesusigundyti pažeisti įstatymus. Tai nėra problemos sprendimo būdas.“

O koks būdas tinka? D.Grybauskaitė pasiūlė būdą - „teisinį švietimą“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija, ambasados ir konsuliniai skyriai turi teikti užsienyje gyvenantiems lietuviams kuo daugiau informacijos apie teisinius aspektus ir užsienietiškus papročius, su kuriais Lietuvos piliečiai gali susidurti kitose šalyse.

Tačiau ar šis pavėluotas būdas gali padėti susigrąžinti Norvegijos jau nusavintą lietuviuką? Sprendžiant iš E.Žiobienės atsakymo, šio berniuko klausimu Lietuvos institucijos jau kapituliavusios: „Norime, kad vaikas gyventų saugioje aplinkoje. Stengsimės, kad ryšiai su biologiniais tėvais nenutrūktų.“

Kitais žodžiais tariant, saugi aplinka - vaiko gerovės apsaugos tarnyba „Barnevernet“. O mūsų ambasadorė Norvegijoje Izolda Bričkovskienė vasario 10 dieną norvegų Socialinių reikalų komisijos posėdyje dės visas pastangas, kad berniuko ryšys su motina, kažkodėl jau vadinama tik biologine, nenutrūktų.

„Saugioji“ vaikų aplinka. Irgi nieko negalime

Tad išgirdome burtažodžius - „teisinis švietimas“, „vaiko saugi aplinka“. Sufokusavome savo žvilgsnius į vieną užsienyje prarandamą lietuviuką. O kaip mūsų vaikams sekasi čia, Lietuvoje? Kur, perfrazuojant L.Linkevičių, nereikia žinoti, kur važiuoji. Kur nereikia aiškintis kitokių papročių. Kur visi vienodai prijungti prie Hagos konvencijos ir įvairiausių vaikų gynybos bei saugojimo aktų.

Lietuvoje vaikų namuose gyvena apie 4 tūkst. vaikų. Vadinasi, tiek vaikų buvo savo šeimose arba nesaugūs, arba našlaičiai, neturintys artimųjų, arba pamestinukai. Jei trijų milijonų gyventojų šalyje net 4 tūkst. vaikų buvo nesaugūs, tai milžiniškas nesaugumo rodiklis. Ir, prisiminus visai nesenus įvykius Švėkšnos specialiajame vaikų ugdymo centre, kai auklėtinės parsidavinėjo už cigaretę ar maistą, kažin ar Lietuvos vaikai iš viso yra visiškai saugūs. Nebent vaiko saugumas yra tiesiogiai matuojamas šalyje pristeigtų jį globojančių įstaigų, globos namų skaičiumi. Tokiu atveju mes savo vaikus itin globojame.

Savivaldybių vaikų globos namai - 54, savivaldybių vaikų globos grupių - 11, valstybiniai globos namai - 7, nevalstybinių globos namų - 18, socialinių globos namų vaikams, turintiems negalią, - 4. Be to, vaiko teisių apsaugos skyriai veikia visose savivaldybėse. Be to, turime vaiko teisių apsaugos kontrolierę bei Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.

Na ir kas? Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pati viešai pripažįsta, kad vaikai socialiniuose centruose negauna jiems visų būtinų paslaugų. Ir šį opų klausimą turi kompleksiškai išspręsti trys ministerijos. Tai reiškia, kad politikai kompleksiškai pakompleksuos. Kaip dėl berniuko Norvegijoje. O paskui išaiškės, kad paslaugoms trūksta pinigų - ir kompleksiškai nurims.

Ar gali būti saugūs mūsų vaikai, jei 2014 metais beveik 10 tūkst. moksleivių buvo mokyklose skirti nemokami pietūs? Daugiau nei 8 tūkst. moksleivių valstybė skyrė pinigų, kad įsigytų sąsiuvinių, rašiklių ar nusipirktų moksleivio kuprinę. Šie skaičiai rodo, kad valstybėje yra tūkstančiai nesaugių vaikų. Bent materialiai. Vien Vilniaus rajono mokyklose pernai dykai maitinosi 2782 mokinukai. O Vilkaviškio rajone - 2423 vaikai. Norvegai nuo tokios statistikos apstulbtų.

Naujienos iš Norvegijos

Norvegijos vaiko teisių tarnyba dėl sūnaus susigrąžinimo kovojančios Gražinos L. advokatei Sandrai Latotinaitei pranešė prašysianti atimti mamai globos teises, kitaip sakant, jie prašys nustatyti, kad mama išvis nebegalėtų prižiūrėti vaiko.

Tai patvirtinantį Moldės miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos procesinį raštą, kurį perdavė miesto komunos teisininkai, advokatė gavo vakar. Tiesa, S.Latotinaitės teigimu, tai tik preliminarūs komunos prašymai - jie gali keistis bylos nagrinėjimo metu.

Mažai tikėtina, kad globos teises gaus ir vaiko močiutė, nes Norvegijoje nėra jokio mechanizmo, pagal kurį galėtų būti vertinamas ne Norvegijoje gyvenančių asmenų tinkamumas globoti vaikus. „Praktikoje kol kas man neteko susidurti, kad globa būtų pripažinta asmeniui, gyvenančiam užsienyje, - man žinomo precedento nėra“, - sakė teisininkė.

S.Latotinaitės žiniomis, šiuo metu vaikas yra pas laikinus globėjus. Jei bus priimtas galutinis sprendimas, kuris, labai realu, bus nepalankus motinai, vaikui bus rasti nuolatiniai globėjai.

Kaip jau rašė „Vakaro žinios“, posėdžiai dėl Gražinos L. globos teisių atėmimo Norvegijos institucijose vyks vasario 9-10 dienomis, o galutinis sprendimas bus priimtas po kelių savaičių.

Vertimas į lietuvių kalbą

* Dėl vaikų nieko padėti negalime

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Piliečių teisinės apsaugos klausimais diskutavo URM vadovas ir Norvegijos ambasadorius

Penktadienį susitikę užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeris Halvorsenas (Dag Malmer Halvorsen) aptarė Norvegijoje gyvenančių mūsų šalies piliečių teisinę apsaugą.

Susitikimo metu kalbėta ir apie Norvegijoje šiuo metu globojamą septynmetį Gabrielių, kurio biologinei motinai skandinavai siekia atimti motinystės teises. Ministras pabrėžė, kad Gabrieliaus atveju Lietuva ir toliau dės visas pastangas, kad, bendradarbiaujant su Norvegijos institucijomis bei Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnybomis, būtų užtikrinta vaiko gerovė ir Lietuvos piliečių interesai.

"Kiekvienas atvejis, susijęs su vaiko teisių apsauga, yra ne tik labai svarbus Lietuvai, bet taip pat ir skaudus artimiesiems. Todėl ypač svarbus kuo glaudesnis bendradarbiavimas tarp dviejų šalių kompetentingų institucijų", - pažymėjo L. Linkevičius.

Susitikime taip pat aptartas Norvegijos prisijungimo prie 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl vaiko teisių užtikrinimo klausimas. Norvegijos parlamentas Stortingas šį pavasarį ketina svarstyti "baltąją knygą" dėl prisijungimo prie šios konvencijos. Tikimasi, kad tai padės išspręsti kylančius ginčus tarp šalių.

Respublika.lt, Eltos info.