1 nuotr.36 Seimo narių grupė, atstovaujama Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Stasio Šedbaro ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario Juliaus Sabatausko, kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydami ištirti, ar Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimas iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
Anot 36 Seimo narių grupės, įvyko konstitucinis teisinis kazusas, kai Seimas, neturėdamas tam konstitucinio teisinio pagrindo, atleido pareigas einančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, neperkeldamas jos į kitas pareigas.
„Seimas, skirdamas ir atleisdamas Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir skyrių pirmininkus, yra ribojamas Konstitucijoje nustatytų valdžių atskyrimo ir bendradarbiavimo principų. Konstitucijos 115 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindų sąrašas: kai teisėjas pats prašo būti atleistas iš pareigų, kai pasibaigia teisėjo įgaliojimų laikas arba teisėjas sulaukia įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, kai teisėjo sveikatos būklė yra tokia, kad jis negali atlikti teisėjo pareigų, kai teisėjas jo sutikimu yra išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą, kai teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, kai įsiteisėjo teisėją apkaltinęs teismo nuosprendis. Nė vieno iš šių pagrindų, atleidžiant iš pareigų Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, nebuvo“, – teigė S. Šedbaras.
Konstitucijos 115 straipsnyje įtvirtinti teisėjų atleidimo pagrindai lemia, kad Seimas neturi konstitucinių įgaliojimų vienu metu atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininko iš jo einamų pareigų ir tuo pačiu metu jo nepaskirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Taip yra dėl to, kad Konstitucija, kartu ir ją įgyvendinantis Teismų įstatymas, nenumato galimybės atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką ne Konstitucijos 115 straipsnyje numatytais pagrindais.
Seimo narių grupei atstovaujantys Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai S. Šedbaras ir J. Sabatauskas pažymi, jog Seimas, nesant konstitucinio pagrindo, atleisdamas LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, taip sumenkino konstitucines teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijas, nes sukūrė politinę-teisinę netikrumo būklę, kai potencialūs kandidatai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ar šio teismo pirmininką gali būti atleisti be konstitucinio teisinio pagrindo, t. y. vien todėl, kad Seimas, ignoruodamas sąlyginį atleidimo pagrindą, gali padaryti atskirus balsavimus dėl teisėjo atleidimo iš eitų pareigų ir nepaskirti jo į prezidento siūlomas pareigas.
Kreipimosi į KT iniciatoriai sako, kad esant tokiai faktinei situacijai ignoruojamas teisėjų ir teismo nepriklausomumo principas, nes potencialus kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ar šio teismo pirmininkus niekada negalės būti užtikrintas, jog be pagrindo nebus atleistas iš vykdomų pareigų
Taip pat kreipimesi į KT pažymima, kad Seimas, be teisinio pagrindo atleisdamas S. Rudėnaitę, paneigė konstitucinę idėją, jog teisminė valdžia yra formuojama, ne politiniu, o profesiniu pagrindu.
Balandžio 21 d., Seimas, siekdamas atleisti S. Rudėnaitę iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir paskirti Aukščiausiojo Teismo pirmininke slaptai balsavo 2 kartus dėl dviejų straipsnių, kuriais pirmuoju atveju pritarė atleidimui (balsavimo rezultatai: už 68, prieš 34, susilaikė 17), o antruoju balsavimu – nepritarė S. Rudėnaitės paskyrimui į Aukščiausiojo Teismo pirmininkes (balsavimo rezultatai: už 52, prieš 46, susilaikė 23, sugadinti biuleteniai 5).
