respublika.lt

Dėl perteklinių mirčių rekordo kaltina Vyriausybę: jų buvo galima išvengti (15)

2021 spalio 28 12:14:00
Jadvyga Bieliavska, Elta

Vadinamųjų perteklinių mirčių skaičiui mušant rekordus, Seimo socialdemokratai teigia, kad tokią situaciją lėmė Vyriausybės sprendimai riboti prieigą prie gydymo paslaugų. Jie taip pat įspėja, kad situacija tik blogės, jeigu valdantieji neatsisakys planų mažinti gydymo įstaigų ir lovų jose skaičių.

×
nuotr. 1 nuotr.
Julius Sabatauskas. Eltos nuotr.

 

Anot ekspertų, pandemijos metu daug žmonių miršta ir dėl to, kad negauna gydymo sirgdami kitomis ligomis, ne COVID-19. „Dauguma medikų – vakcinuoti, todėl sunku suprasti, kodėl reikėjo riboti žmonių prieigą prie gydymo paslaugų, kodėl norint patekti pas gydytoją reikia laukti mėnesį ar kelis. Siūlėme sumažinti COVID-19 sergančių ligonių koncentraciją didžiųjų miestų ligoninėse ir užtikrinti, kad kraujotakos bei kitų neinfekcinių ligų gydymas nestotų ir nesutriktų. Bet mūsų balsas pasiklydo tyruose. Lietuva praranda tūkstančius žmonių – dėl atidėtų operacijų, laiku nediagnozuotų ligų, nesuteiktų gydymo paslaugų“, – sako Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Anot statistikos, dabar per savaitę miršta 300 žmonių daugiau nei 2019 m.

Socialdemokratų Seimo frakcijos nariai ne kartą viešino Sveikatos apsaugos ministerijos užmojus pandemijos įkarštyje naikinti gydymo įstaigas, mažinti lovų jose skaičių.

„Centrinė valdžia su savivaldybėmis šnekasi ne apie tai, kaip gyventojams suteikti daugiau gydymo paslaugų, o apie lėšų įsisavinimą sveikatos įstaigų pertvarkai, „optimizavimui“, skaičiaus mažinimui. Visa tai vyksta kaip tik tuo metu, kai Lietuvos žmonėms mirtinai trūksta medikų pagalbos“, – pabrėžia J. Sabatauskas.

Daugumoje Europos valstybių (Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje) fiksuojami mirčių skaičiai neviršija 2019 m. rodiklių, tuo metu Lietuvoje mirtingumas auga, o nuo rugsėjo šis augimas spartėja. 

„Krizės akivaizdoje Baltijos regiono sveikatos lyderės siekė išlaikyti ar net didinti gyventojams teikiamų sveikatos paslaugų apimtis. Suomijoje net sunkiausiu – 2020 m. pavasario – laikotarpiu jokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nebuvo nutrauktas. Tuo metu Lietuva visą laiką ribojo su COVID-19 nesusijusių sveikatos paslaugų teikimą. Maža to, 2021 m. vasarą nesukurtas reikiamas stacionarinių pajėgumų rezervas, todėl, sergamumui COVID-19 augant, planinės hospitalizacijos jau atšaukiamos ir šį rudenį. Kodėl 2021 m. vasarą nebuvo galima užtektinai padidinti reanimacinių sveikatos įstaigų padalinių pajėgumų?“ – stebisi J. Sabatauskas.

„Nuo šių metų pradžios Lietuva dėl pandemijos prarado jau beveik 6000 gyvybių. Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija, užuot visas pastangas skyrusi kovai su COVID-19, toliau mažins galimybių gydytis, toliau kovos su rajonų ligoninėmis, tikėtina, kad iki Naujųjų metų virusas ir kitos ligos nusineš dar mažiausiai 4 tūkstančius gyvybių“, – prognozuoja socialdemokratas.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (15)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VAKCINOS: Dabartinės vakcinos nuo COVID-19 sunkiai susidoros su omikron atmaina, o sukurti naują veiksmingą skiepą prireiks kelių mėnesių, JAV vakcinų gamintojos „Moderna“ vadovas sakė laikraščiui „Financial Times“.
  • MEDIENA: Valstybinė miškų urėdija pirmadienį skelbė, kad pasibaigus medienos pardavimo aukcionui 2022 m. pirmajam pusmečiui, matomas didelis medienos poreikis rinkoje – planuojamas 238 mln. eurų uždarbis.
  • DUJOS: Gamtinės dujos gyventojams, priklausomai nuo suvartojimo, nuo sausio brangs 27–36%.
  • ŪKIAI: Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, ūkių skaičius Lietuvoje per 10 metų sumažėjo 34 proc ir labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 2–5 ha, 1–2 ha ir 5–10 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų (palyginti su 2010 m. – atitinkamai 52, 48 ir 34 proc.).
  • IŠLAIDOS: Per „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną (lapkričio 26 d.) „Swedbank“ klientai apsipirkdami interneto parduotuvėse šįmet išleido bent 7,6 mln. eurų ir palyginus su praėjusių metų „Juoduoju penktadieniu“, interneto parduotuvėse išleista suma išaugo 19 proc., o lyginant su analogiška 2019-ųjų diena – užfiksuotos 2 kartus padidėjusios išlaidos.
  • PLĖTRA: Antradienio rytą prasidės Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas visam kaimui ir žemės ūkiui svarbus klausimas – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas.
  • POLITIKA: Vertinant Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu, dabartinę Lietuvos poziciją palaikė 34% apklaustųjų, nepalaikė – 41%, o dar 26% neturėjo nuomonės.
  • ELEKTRA: Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje didėjo 21 proc. ir siekė 157,25 Eur/MWh.
  • UŽSIENIEČIAI: 72 procentais padaugėjo mūsų šalyje darbo ieškančių užsieniečių, kurie nėra Europos Sąjungos narės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos narės piliečiai.
  • PADIDĖJO: „Carlsberg“ grupei priklausančios didžiausios šalies alaus gamybos bendrovės „Švyturys–Utenos alus“ pardavimo pajamos per šių metų devynis mėnesius, palyginti su 2020-ųjų sausiu-rugsėju, padidėjo 6% iki 150,4 mln. Eur.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar bijote naujos koronaviruso atmainos „Omikron"?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Lietuvoje bus įvestas privalomasis skiepijimas kaip Austrijoje, kokie bus Jūsų veiksmai?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3 +3 C

-7 +1 C

 

-2 +5 C

-6 +1 C

-4 +2 C

 

-1 +2 C

0-9 m/s

0-6 m/s

 

0-8 m/s