1 nuotr.Dėl Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų Seimas linkęs kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
Už tai po svarstymo antradienį balsavo 109 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 16 parlamentarų.
Parlamentarai prašys KT ištirti, ar prezidento Gitano Nausėdos pernai gruodžio 16 d. dekretas, kuriuo teikta Seimui atleisti S. Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, dar nepaskyrus AT pirmininke, neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, konstituciniams teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Teismų įstatymui.
Parlamentarai taip pat ketina paprašyti Konstitucinio Teismo ištirti, ar Seimo 2020 m. balandžio 21 d. priimtas nutarimas dėl S. Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams valdžių padalijimo, teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Teismų įstatymo nuostatoms.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Antano Matulo teigimu, etikos sargai mano, kad Seimas savo nutarimu galėtų atšaukti sprendimą dėl S. Rudėnaitės atleidimo nuo pat jo priėmimo datos. „Tikrai apgailestauju, kad nebuvo nueita tuo keliu greičiausiai ištaisant klaidą“,- per diskusiją Seime sakė A. Matulas.
Jo nuomone, Seimas turėjo suvokti kaip realizuoti šitą procedūrą, o ne kaltinti prezidentą, kad jis pateikė nelogišką projektą.
A. Matulo vertinimu, kreipimosi į KT tekstas surašytas nekorektiškai, kaltinant kitas institucijas. „Linkėčiau, kad mūsų klaidos būtų pastebimos, taisomos“,- kalbėjo A. Matulas.
Seimo narys konservatorius Vytautas Juozapaitis tvirtino, kad Seimas padarė klaidą. „Esu tikras, kad Seimas privalėjo paisyti protingumo kriterijų ir pirmiausia balsuoti už paskyrimą ir tik teigiamo balsavimo atveju balsuoti už atleidimą. Jeigu padarėme klaidą, būkime tiek drąsūs ir pripažinkime. Lauksime KT sprendimo ir tikėsimės, kad daugiau tokių klaidų čia nebus“,- sakė V. Juozapaitis.
Seimo narė Dovilė Šakalienė apgailestavo, kad kai kurie Seimo nariai balsuodami nesugebėjo suprasti, kad balsavimo biuleteniai dėl atleidimo ir paskyrimo yra neatsiejamai susiję, kad jeigu prieštaraujame paskyrimui - neturėjome teisės atleisti.
„Tikiuosi, kad tie keliasdešimt žmonių, nesupratę už ką balsuoja, pasidarys išvadas ir daugiau taip nebalsuos“,- sakė D. Šakalienė.
Seimo narys Povilas Urbšys negailėjo kritikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, nes esą viskas buvo daroma, kad būtų vilkinamas šito projekto priėmimas. Jis taip pat įžvelgė keršto akciją, kuri, anot jo, orientuota į prezidento pažeminimą.
Seimo narys socialdemokratas Algimantas Salamakinas siūlė nesikreipti į KT, o išspręsti šitą problemą pačiam Seimui.
Kreipimąsi į KT inicijavo 29 Seimo „valstiečių“ frakcijos nariai.
ELTA primena, kad Seimo narių slapto balsavimo rezultatai lėmė tai, kad Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu AT teisėja S. Rudėnaitė atleista iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, nepaskyrus jos AT pirmininke.
