Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), išnagrinėjęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą informaciją, kodėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) priklausančiai Seimo narei Irinai Rozovai nebuvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją.
„Nutarta sudaryti Seimo laikinąją komisiją bendru sutarimu dėl Rozovos. Būtent Rozovos dalykų, kurie buvo įvardinti VSD kaip priežastis nesuteikti jai teisės dirbti su slapta informacija. Galiu pasakyti, kad detalės rodo, jog VSD sprendimas buvo principingas ir pagrįstas“, – po NSGK posėdžio teigė Arvydas Anušauskas.
Paklaustas, ar I. Rozova su Rusijos diplomatais bendravo Lietuvoje, A. Anušauskas patvirtino, kad taip.
„Rusijos diplomatai, kurie turėjo ir kitas pareigas, bendravo Lietuvoje“, – teigė A.Anušauskas.
NSGK primininko Dainiaus Gaižausko teigimu, VSD pateikta informacija yra labai rimta, verčianti įvertinti ar I. Rozova nesulaužė Seimo narės priesaikos. Kita vertus D. Gaižauskas taip pat teigė, kad buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas VSD informaciją turėjo tik nesidalino su komiteto nariais. Pasak D. Gaižausko, tyrimų komisija turės išsiaiškinti ir tai.
„Ar I. Rozova nuslėpusi informaciją anketoje ir todėl negavo leidimo dirbti su slapta informacija nesulaužė priesaikos. Ar ji elgėsi sąžiningai ir nepažaidė Konstitucijos. Taip pat vertinti V. Bako veiksmus (...), kodėl neatskleista informacija“, – sakė jis.
„Aiškinomės, kodėl informacija, kuri buvo žinoma pusantrų metų ir VSD nuolatos informavo komiteto pirmininką V. Baką, bet apie VSD pažymą niekas nežinojo. Pažymoje buvo pateikta visa informacija, bet prieš pusantrų metų pažymą pasirašė tik komiteto pirmininkas V. Bakas ir du komiteto nariai Virgilijus Alekna ir Laurynas Kasčiūnas, o į komitetą atėjus G. Landsbergiui buvo padėtas ir jo parašas, bet kiti komiteto nariai nežinojo. (...) Kodėl informacija buvo slepiama (...), informacija buvo žinoma prieš pusantrų metų“, – sakė jis.
Tuo tarpu L. Kasčiūnas teigė, kad tarp adresatų, gavusių informaciją yra ne tik V. Bakas, bet ir pats premjeras Saulius Svernelis.
„Aš esu pasiruošęs, mes galime apie tai pasikalbėti, nes adresatų, žinojusių apie situaciją prieš pusantrų metų yra ne vienas. (...) Mes turime Seimo pirmininką, kuris dar be to turėjo ir neįslaptintą raštą. (...) Šalia to dar buvo ir mūsų ministras pirmininkas S. Skvernelis, tai jis irgi žinojo situaciją“, – teigė L. Kasčiūnas.
Pats L. Kasčiūnas teigė, kad susipažinti su informacija prieš pusantrų metų galimybė buvo visiems, todėl D. Gaižauskas pats kaltas, jog su ja nesusipažino.
„Kai adresatuose yra NSGK pirmininkas arba komitetas, pirmininkas su informacija susipažįsta ir jis perduoda visiems komiteto nariams galimybę susipažinti taip pat. Aš nesu kaltas, kad kai kurie komiteto nariai per pusantrų metų neskaito pažymų. Mes visi turim tokias pačias teises tą patį padaryti – tu gali eiti ir skaityti, tai jei iš devynių ar dešimties komiteto narių trys susipažino, tai galima sakyti, kad trys dirba savo darbą, o kiti galbūt mažiau dirba, šiek tiek tinginiauja, nes visi galėjo tą padaryti“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl anksčiau nesiėmė jokių veiksmų, L. Kasčiūnas teigė, jog informacija buvo įslaptinta. Bet kita vertus, L. Kasčiūną stebina, jog V. Pranckietis nesiėmė jokių veiksmų kaip Seimo pirmininkas jis tai galėjo daryti.
„Jeigu aš bandyčiau atskleisti informaciją, kuri yra įslaptintame rašte, aš pažeisčiau Lietuvos Respublikos įstatymus. Dabar kai atsirado galimybė ir sužinojome, kad yra raštas, kuris yra neįslaptintas, jis pas Seimo pirmininką, mes ėmėmės veiksmų. Kaip ir matote – kreipėmės į Seimo pirmininką, kad jis pasidalintų tuo raštu visuomenei ar atitinkamiems komitetams (...) Paslapčių subjekto vadovas yra Seimo pirmininkas. Jis gali daryti vienokius ar kitokius veiksmus. Kai vienas Seimo narys gali daryti veiksmus prieš kitą Seimo narį, tai gali būti traktuojama kaip tam tikras politinės kovos dalykas. Aš nenoriu pažymų (...) versti politinės kovos įrankiu“, – teigė jis.
Primename, kad NSGK pastarąją savaitę jau svarstė I. Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjos sesijoje.
Į NSGK posėdį atvykęs VSD atstovas Vaidotas Mažeika teigė, kad dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje, VSD nuomone, yra rizikos veiksnys nacionaliniam saugumui.
Su tuo sutinka ir ekspertai, tvirtinantys, kad Kremlius intensyviai naudoja įvairias organizacijas ir tarptautinius formatus, siekdamas didinti savo galią. Po šiais metais vykusio ortodoksų forumo Sakartvele, kuriame buvo pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba, kilo masiniai protestai šalyje.
Seimo pirmininkas V. Pranckietis, reaguodamas į konservatorių prašymą, pirmadienį NSGK vadovui D. Gaižauskui perdavė VSD informaciją, kodėl I. Rozova negavo leidimo dirbti su slapta informacija.
Seimo pirmininkas teigė, kad I. Rozovai suteikti leidimo dirbti su slapta informacija apskritai nereikėjo.
„Leidimo išduoti dirbti su slapta informacija nebereikėjo, kadangi ji nebuvo pareigose. Tiesiog aktualumas prapuolė (...) Nebebuvo poreikio išduoti leidimo darbui su slapta informacija“, – pirmadienį teigė V. Pranckietis.
Paklaustas, kodėl I. Rozovai Seimo valdyba leido vykti į Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėją, V. Pranckietis aiškino, kad tai buvo techninis sprendimas.