7 nuotr.
Dėl reikalavimo antstoliams deklaruoti turtą nesutaria net to paties komiteto nariai: Julius Sabatauskas ir Agnė Širinskienė. Stasio Žumbio nuotr.
Prieš savaitę Seimo posėdžių salėje vėl nesėkmingai buvo bandoma priimti įstatymų pakeitimus, kurie leistų paviešinti antstolių turto deklaracijas, kaip politikų, valstybės tarnautojų. Paskutinėje įstatymo priėmimo stadijoje turi dalyvauti daugiau kaip pusė Seimo narių. Jeigu dauguma iš balsuoti užsiregistravusiųjų pritaria - įstatymas priimtas. Paskutinį kartą balsuojant dėl antstolių turto deklaracijų priėmimas buvo užblokuotas opozicijai ištraukiant balsavimo korteles.
Dar tvirtinant darbotvarkę, konservatorius Jurgis Razma prašė šį klausimą išbraukti. Tačiau tokiam siūlymui nebuvo pritarta. Po darbotvarkės tvirtinimo, Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmečio“. Už tai balsavo visi iš 119 užsiregistravusių Seimo narių. O balsuojant dėl antstolių - užsiregistravo viso labo 64, balsavo 63. Panašiai tiek Seimo narių balsavo ir dėl Advokatūros, Antstolių ir Notariato įstatymų pakeitimų, kuriuose siūloma advokatų, antstolių ir notarų garbės teismų sudėtis papildyti visuomenės atstovais.
Tokį opozicijos poelgį Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė vertina kritiškai: „Opozicija sistemingai ištraukinėja korteles. Keistas toks opozicijos elgesys. Ji deklaruoja skaidrumą, tad reikėtų jų klausti, kodėl blokuojamas tokių įstatymų priėmimas. Ypač dėl antstolių turto deklaravimo.“ Paklausta, kaip vertina kolegų iš komiteto nedalyvavimą balsavime, A.Širinskienė sakė nenustebusi: „Kai kurie jų yra patys dirbę advokatūroje, yra sustabdę advokatų licencijas.“
„Antstoliai atlieka nemažai funkcijų, kurios yra patikėtos valstybės. Viena iš jų - teismų sprendimų vykdymas, išieškojimai. Natūralu, kad asmenys, atliekantys valstybės jiems patikėtas funkcijas, paprastai visais kitais atvejais savo turtą deklaruoja, užtikrinant skaidrumą“, - sako A.Širinskienė. Pasak jos, prie skaidrumo prisidėtų ir visuomenės atstovų dalyvavimas notarų, advokatų ar antstolių bendruomenių veikloje.
J.Razma „Vakaro žinioms“ sakė, kad ištraukdami korteles - opozicijos nariai parodo savo poziciją. „Neturime balsų persvaros, todėl nesiregistruojame, kai teikiamas projektas mums atrodo nepriimtinas. Tai nėra ypatingas protestas, tik paprastas nepritarimas. Manau, per daug kišamasi į tokių autonominių struktūrų, kaip advokatūra ar notarai, veiklą. Bendruomenė taip pat nepritaria pataisoms.
Antstoliai turtą ir pajamas deklaruoti privalo Mokesčių inspekcijai ir teisingumo ministrui. Tarnybos irgi turi vertinti, ar pajamos didokos. Šios informacijos atidavimas visuomenės teismui, turi niuansų. Ypač nuo antstolių nukentėjusiems asmenims gali kilti keršto sumanymų“, - sakė J.Razma.
Seimo narys Arvydas Nekrošius „Vakaro žinioms“ sakė, kad nepritarimą pasiūlymams galima išreikšti balsavimu: „Manau, kad nesąžininga nedalyvauti balsavime. Net jeigu nepritariama, balsavime galima išreikšti nepritarimą balsuojant „prieš“ arba susilaikant. Jeigu nesutinkama dėl konkrečių nuostatų, priėmus įstatymą, jas galima koreguoti ir taisyti. Manome, kad tam tikri dalykai, kurie kelia visuomenėje aistras, turėtų būti viešinami. Tikimės, kad kitas balsavimas bus sėkmingas.“
Socialdemokratas Julius Sabatauskas patikino, kad net jeigu įstatymas vėl sugrįš į Seimą, opozicija jam nepritars: „Nežinau, kelintą kartą jau siūlomi šie pakeitimai. Apie du mėnesius su šiais projektais „tąsomės“. Jau ne kartą sakėme, kad klausimas daugiau nebūtų įtraukiamas į darbotvarkę. Tačiau vis tiek bandoma, gal kas nors pražiopsos. O dėl Advokatūros įstatymo: Konstitucija sako, kad Lietuvoje valdžią vykdo Seimas, Respublikos prezidentas, Vyriausybė ir Teismas. Advokatai nėra valdžios struktūra, tad savo savivaldą jie reguliuoja patys. Kviesti ten visuomenės atstovų nereikia, nes jie patys yra visuomenės atstovai.“
