Savo ataskaitoje Kongresui JAV Valstybės departamentas įvardijo 18, daugiausia Vakarų, bendrovių, kurioms sankcijos nebus taikomos. Šios bendrovės esą „geranoriškai sumažino veiklos, susijusios su „Nord Stream 2", mastą", teigė Valstybės departamento atstovas Nedas Praisas (Ned Price). „Tai rodo, kad įstatymų tikslai ir mūsų veiksmai daro teigiamą poveikį", - apie abiejų JAV partijų prieštaravimą projektui sakė N.Praisas.

Atstovas viešai paskelbė tik vieną įmonę, kuriai bus taikomos JAV sankcijos - Rusijos tunų žvejybos bendrovę „KVT-Rus", kuri esą dalyvavo tiesiant „Nord Stream 2".

JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) buvo kritiškas „Nord Stream 2" atžvilgiu ir tikino, kad projektas stiprina Rusiją bei silpnina tokių pažeidžiamų valstybių, kaip Ukraina, turimus politinius svertus. Tačiau Dž.Baideno administracija taip pat pažadėjo labiau bendradarbiauti su Europos šalimis, įskaitant Vokietiją, kuri tvirtina, kad projektas yra būtinas energetiniams poreikiams patenkinti, nepaisant nerimo dėl Rusijos.

„Kalbant apie mūsų sąjungininkus ir partnerius, teisinga būtų sakyti, kad jie nenustebs dėl bet kokių mūsų veiksmų. Mes ir toliau stebėsime veiksmus, kurie gali lemti papildomas nuobaudas, įskaitant sankcijas, tačiau, manau, kad būtų klaidinga galvoti, jog sankcijos yra vienintelis mūsų turimas įrankis", - miglotai aiškino N.Praisas.

Pirmadienį „Politico" publikuotame straipsnyje Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai Zbignievas Rau (Zbigniew Rau) ir Dmytro Kuleba perspėjo, kad Rusija yra „pavojingai arti" dujotiekio užbaigimo. Jei „Nord Stream 2" pavyks užbaigti, ukrainiečiai esą įsitikins, kad Vakarams nerūpi jų saugumas. „Raginame JAV prezidentą Džo Baideną imtis visų galimų priemonių, kad užkirstų kelią projekto užbaigimui", - rašė ministrai.

Savo ruožtu respublikonų partijos atstovai kaltino Dž.Baideną atsitraukus nuo pažadų imtis griežtesnių veiksmų Rusijos atžvilgiu. „Ši ataskaita yra dovana rusams ir jų bandymams pakenkti Europos energetiniam saugumui, destabilizuoti Ukrainą ir skatinti korupciją bei blogą įtaką visoje Europoje", - teigė Senato užsienio reikalų komiteto narys, respublikonas Džimas Rišas (Jim Risch).

Situaciją komentuoja saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:

Tos kompanijos, kurios yra tiesiogiai susijusios su amerikietišku verslu, seniai pasitraukė iš „Nord Stream 2" projekto. Tuo tarpu kompanijoms, kurios neturi jokių tiesioginių sąsajų su JAV, galima taikyti kokias nori sankcijas, tačiau jas tai arba labai mažai paveiks, arba nepaveiks išvis. Pavyzdžiui, vokiškos kompanijos ir toliau ten dalyvauja, o JAV sankcijos jų tiesiogiai nepalietė, nes tos kompanijos niekaip nėra susijusios su amerikietišku verslu - nei technologijomis, nei finansais, nei gaminama produkcija ar paslaugomis. Todėl vietoje atsisakiusių dalyvauti projekte įmonių gana greitai atsirado kitos kompanijos ir šio proceso niekas negali sustabdyti, nebent visos reikiamas technologijas turinčios formos pūstų į vieną dūdą, o taip nebūna...

Todėl pinigai visada yra pinigai ir, nepaisant įvairių stabdymų bei kliūčių, rusai su vokiečiais tą projektą pabaigs, nors ir niekas nenori pyktis su Amerikos politikos grandais... Bet pinigai bei gaunama nauda šiuo atveju nugalės ideologiją - nieko čia nepadarysi... Amerikiečiai šį procesą sugebėjo tik šiek tiek pristabdyti, bet visiškai nesustabdė.

Ukrainiečių pozicija šiuo atveju yra labai suprantama: nutiesus „Nord Stream 2" vamzdį, nelieka dujų tranzito poreikio sausuma per Ukrainos teritoriją. O tai automatiškai reiškia didžiules Ukrainos biudžeto netektis - juk „Gazprom" už tranzitą dabar atsiskaito dujomis.

Savo metu Angela Merkel dėstė V.Putinui, kad esą negalima palikti Ukrainos „ant ledo" ir, nepaisant vamzdžio tiesimo, reikia vis tiek užtikrinti dalį dujų tranzito per Ukrainą. Ukrainiečiai tuo metu džiaugėsi ir laikė tai dideliu pasiekimu. Tačiau dabar paaiškėjo, kad reikalai šioje srityje prasti...

Kita vertus, galime prisiminti, ką apie šį projektą sakė D.Trampas - kad Vokietija savo milijardais šitaip maitina priešiškos valstybės karinį potencialą, kuris laikosi iš žaliavų eksporto. Bet ir tokie argumentai, kaip paaiškėjo, negali nusverti tos potencialios naudos, kurią Vokietija tikisi iš to gauti. Ir ne vien finansinės naudos - juk nutiesus vamzdį Vokietijos reikšmė dar labiau išauga, ji tampa dujų perskirstytoja Europoje ir netgi „prisiriša" prie savęs Rusiją, kuri tampa priklausoma nuo eksporto į Vokietiją. Nes analogiškas rusiškas vamzdis į Kiniją, kaip paaiškėjo, nėra rimta alternatyva Europai - kinai tiesiog nesutinka mokėti rusų norimos kainos ir peržiūrėti sutartį, kurią V.Putinas kadaise taip pompastiškai pristatė.