Darbo kodekso naujovės: kas gali pretenduoti į nacionalinio lygio profesinės sąjungos statusą

Profesinės sąjungos, siekiančios būti pripažintos kaip atstovaujančios nacionaliniu lygmeniu, norinčios dalyvauti nacionalinėse derybose ir pasirašyti nacionalinę kolektyvinę sutartį, Seimo sprendimu, turės atitikti tam tikrus kriterijus.

Darbo kodekso pataisų iniciatorė Seimo narė Aušra Papirtienė sako, kad Trišalėje taryboje tam pritarta, dauguma profesinių sąjungų jau seniai laukia tokių kriterijų, kurie padėtų derėtis nacionaliniu lygmeniu.

Pagal priimtas Darbo kodekso pataisas, nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos turi turėti juridinio asmens statusą; veikti kaip profesinių sąjungų organizacija nepertraukiamai bent trejus metus; būti nepriklausoma ir turėti savarankišką organizacinę struktūrą.

Tokia organizacija turi turėti ne mažiau kaip penkis darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį; taip pat jungti ne mažiau kaip 7 skirtingas šakos ir (ar) teritoriniu lygiu veikiančias profesinių sąjungų organizacijas, kurių padaliniai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos apskričių teritorijų.

Į tokį statusą galės pretenduoti profsąjungos, dėl kurių nėra galiojančio apkaltinamojo teismo nuosprendžio; joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais; jos neturi mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Taip pat keliamas reikalavimas, kad nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos turėtų jungti ne mažiau kaip 15 procentų visų Lietuvos profesinių sąjungų narių ir priklausyti Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės organizacijoms arba kitoms tarptautinėms organizacijoms.

Darbo kodekso pataisos įsigalios 2021 m. sausio 1 d. Joms pritarė 49, prieš balsavo 4, susilaikė 19 Seimo narių.