respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Dar galioja sovietiniai įstatymainuotraukos (26)

2019 kovo mėn. 14 d. 11:47:11
Danas NAGELĖ

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Algirdas Endriukaitis po kelis mėnesius vykusių bandymų patekti į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį vakar tikslą pagaliau pasiekė. Žmogus norėjo atkreipti parlamentarų dėmesį, kad kai kurie teisėjai, nagrinėjantys sovietinių smogikų, persekiojusių rezistentus bei žudžiusių partizanus, bylas, remiasi sovietiniais įstatymais. Pagal tuos įstatymus, tokie veiksmai nėra nusikalstami. Tačiau seimūnams tokia informacija įspūdžio nepadarė.

×
nuotr. 6 nuotr.
Algirdas Endriukaitis sakė, kad komiteto nariai jį nustebino. Redakcijos archyvo nuotr.

 

Signataras nori pasiekti, kad būtų įvertinti teisėjų, išteisinusių sovietinius smogikus, veiksmai. Jis supranta, kad bylos nebus persvarstytos, tačiau nori, kad bent jau teisėjai atsakytų už savo veiksmus.

„Iš pradžių kreipėmės į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, tačiau ji atsisakė vertinti kreipimąsi, o komisijos sprendimai neskundžiami. Buvau Seimo valdyboje, tačiau ji pasakė, kad negali kištis į teismų darbą. Nuo praėjusių metų prašiau priėmimo į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kuris ilgą laiką prašymą ignoravo ir tik vakar pagaliau pakvietė į posėdį“, - „Vakaro žinioms“ dėstė A.Endriukaitis.

Komiteto narius signataras informavo, kad kai kurie teisėjai legitimuoja sovietinę okupaciją, nes savo nutartyse cituoja sovietinius teisės aktus ir jais vadovaujasi, nors yra prisiekę vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais. Jis priminė „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bylą. Joje Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius nutarė, kad už rezistentų persekiojimą neturi būti baudžiama.

„Tardymo veiksmai patys savaime nesudaro pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti juos atlikusių pareigūnų atžvilgiu, kadangi procesiniai tyrimo veiksmai buvo numatyti tuo metu galiojusiame Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo proceso kodekse“, - teisėją pacitavo A.Endriukaitis.

Pasak jo, Marijono Misiukonio, dalyvavusio Nachmano Dušanskio vadovautoje operacijoje 1965 m. sulaikant paskutinį Aukštaitijos partizaną Antaną Kraujelį-Siaubūną, byloje išteisinamąjį nuosprendį vadovaudamiesi sovietiniais teisės aktais palaikė Panevėžio apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis bei Aukščiausiasis teismai.

Signataras parlamentarams pacitavo ir Panevėžio apygardos teismo kolegijos (Algirdas Gaputis, Artūras Ridikas, Sigitas Bagdonavičius) sprendimą M.Misiukonio byloje.

„Nagrinėjamo įvykio metu galiojusiame 1961 m. Baudžiamojo proceso kodekse buvo nurodyta, kad KGB yra vienas iš parengtinio tardymo ir kvotos organų. Kitaip tariant, teisėsaugos institucija. Lietuvos teismas cituoja sovietinės Lietuvos įstatymą ir remdamasis juo priima sprendimus“, - konstatavo signataras, kurio teigimu, taip legitimuojama okupacija, o teisėjai pažeidė priesaiką laikytis Lietuvos įstatymų bei jais vadovautis.

Tačiau komiteto nariams tai nepasirodė skandalinga arba bent jau verta dėmesio. Komiteto narys Vitalijus Gailius aiškino, kad 1961 m. patvirtintas sovietinis Baudžiamasis kodeksas pakeistas tik 2000-aisiais, todėl esą normalu, kad teisėjai jį cituoja. Signatarui atkreipus dėmesį, kad citatos yra ne iš laikų iki 2000-ųjų, o iš gerokai vėlesnių laikų - 2014-2018 m., V.Gailius laikėsi savo. Pasak jo, sovietiniai smogikai juk vadovavosi teisės aktais, kurie tuo metu galiojo.

„Tai tada teismai į sprendimus gali įdėti citatas ir apie žydų šaudymą, nes jį irgi numatė įstatymai - šiuo atveju hitleriniai“, - pastebėjo A.Endriukaitis. Parlamentarai į tai neturėjo kaip atsikirsti, todėl stojo nejauki tyla. Galiausiai A.Širinskienė pasiūlė pereiti prie kito klausimo svarstymo. Tiesa, ji signatarą bandė paguosti bent tuo, kad Strasbūro teismas užvakar priėmė sprendimą, jog represijos prieš Lietuvos partizanus vis tik yra genocidas. „Vakaro žinios“ vakar skelbė, kad Strasbūro teismas atmetė partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavusio kagėbisto Stanislovo Drėlingo skundą ir sutiko su Aukščiausiojo teismo nutartimi, jog sovietų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių Tautos genocidu.

Supratęs, kad su parlamentarais nesusišnekės, A.Endriukaitis išėjo iš posėdžio ir nuoskaudomis pasidalino su „Vakaro žiniomis“. Jis pasidžiaugė Strasbūro teismo sprendimu, tačiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismų istorijoje tai - vienintelis atvejis, kai viena iš teisėjų kolegijų nesivadovavo sovietiniais įstatymais.

„Kitų teismų kolegijos, o ir to paties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kitos kolegijos kitose panašiose bylose, deja, vis dar elgiasi priešingai. Nors taip vadinamasis prejudicijos principas, kad aukščiausių teismų sprendimai turi būtų pavyzdys kitiems, o Aukščiausiojo teismo sprendimas, kurį vertino Strasbūro teismas, priimtas anksčiau“, - pastebėjo signataras.

A.Endriukaitis sakė, kad komiteto nariai jį nustebino.

„Sako, kad negali vertinti teismų sprendimų. Tačiau jei aš būdamas teisėju pacituosiu kokį SS įstatymą, negi irgi nesulauksiu reakcijos? O kagėbistiniai įstatymai kažkodėl pripažįstami. Teismų autonomija negali būti absoliuti. Jei matoma, kad nesilaikoma Lietuvos įstatymų, būtina reaguoti. Kodėl tada reaguojama byloje, kurioje teisėjai įtariami ėmę kyšius, jei jie yra absoliučiai autonomiški?“ - retoriškai klausė signataras.

A.Endriukaitis sakė, kad jis kartu su bendraminčiais matydami, kad Lietuvoje nieko nepeš, jau kreipėsi į Strasbūro teismą, jog šis įvertintų kai kurių Lietuvos teisėjų sprendimus, priimtus remiantis okupaciniais įstatymais.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (26)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPRĘS: šeštadienį Bendruomenių Rūmų nariai susirinks į Didžiosios Britanijos parlamento nepaprastąjį posėdį, kad pritartų arba atmestų naują sutartį dėl „Brexit“ sąlygų.
  • PROTESTAI: mažiausiai 182 žmonės nukentėjo penktadienį Katalonijoje per įvairias regiono nepriklausomybės šalininkų protesto akcijas; dauguma nukentėjusiųjų traumas patyrė Barselonoje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams turėtų būti didesnės?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +11 C

 +8 +10 C

 

+10 +11 C

+15 +17 C

+16 +18 C

 

 +15 +17 C

0-3 m/s

0-3 m/s

 

0-2 m/s