- Prezidentas Gitanas Nausėda pasakė, kad koronavirusas pasauliui yra didžiausias išbandymas nuo Antrojo pasaulinio karo. Tačiau Lietuva net per savo trumpą istoriją nuo Nepriklausomybės atkūrimo turėjo tokių iššūkių, kuriuos įveikė - blokadą, dvi didžiules ekonomines krizes, atlaikėme, deja, ne be aukų, kruvinuosius Sausio įvykius. Negi neįveiksime naujausio išbandymo? - „Vakaro žinios“ teiravosi Algirdo ENDRIUKAIČIO.

- Sunku pasakyti. Tik aišku, kad dabar daug mažiau vienybės, nei buvo prieš 20-30 metų. Dabar trūksta ne tik vienybės, bet ir atsakingumo, nes net ir atvykusieji iš valstybių, kurios dėl viruso paskelbtos pavojingomis, nenori izoliuotis, nors taip rizikuoja kitų žmonių sveikata. O dalis turistinių kelionių neatsisakė net po to, kai jų pasirinktos valstybės buvo paskelbtos pavojingomis viruso atžvilgiu. Žmonės nesuvokė grėsmės masto, nes panašios patirties neturėjome, visi galvojo, kad viskas savaime praeis. Liga išplito dėl naivaus žmonių požiūrio, lengvabūdiškumo.

- O valdžia turbūt nesitikėjo tokio piliečių lengvabūdiškumo, todėl neskubėjo uždaryti sienų?

- Valdžia akivaizdžiai delsė, jai ryžtingų veiksmų reikėjo imtis anksčiau, reikėjo pasižiūrėti, ką daro kinai, kokių priemonių imasi, nelaukiant, kol visa tai pratrūks Lietuvoje. Tačiau nors Lietuvoje visi tekalba apie koronavirusą, galiu pasakyti, kad yra didesnių skandalų.

- Kokių?

- Pavyzdžiui, VSD skandalas, kuris, beje, yra labai rimtas ir nėra naujas. Žiūrint istoriškai, tai jau nuo pat VSD kūrimo buvo eita neapibrėžta ir netgi, sakyčiau, nusikalstama vaga. Visų pirma didžiulė sisteminė klaida buvo padaryta, kai jie prisiėmė didelį kiekį buvusių KGB darbuotojų. Visiškai nelogiška. Ar galima įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje po Hitlerio pralaimėjimo buvę gestapininkai būtų priimti į tokias pareigas kaip KGB darbuotojai Lietuvoje? Patyrusios Rusijos žvalgybos tikslas buvo bet kokia kaina infiltruoti savus žmones, kurie galėtų daryti poveikį. Ir tiesioginį, ir netiesioginį. Didžiausia bėda, kad VSD perėmė buvusią KGB tvarką, dvasią: mes tvarkome, mes valdome, mes baudžiame ir už nieką neatsiskaitome. Tas momentas jaučiasi iki pat šios dienos.

Prisiminkime kad ir Eglės Kusaitės bylą, kai keturi Rusijos FSB darbuotojai buvo iškviesti apklausti E.Kusaitę. Apklausti Lietuvos generalinėje prokuratūroje. Įsivaizduokite, koks mentalitetas. Arba prisiminkime, kad patys mūsų pareigūnai į Maskvą nusiuntė informaciją apie E.Kusaitę, taip įduodami du čečėnus - brolį ir seserį - kad jie vežė palapines čečėnų pasipriešinimui. O rusai, naudodamiesi ta informacija, abu nuteisė. Ir parašė padėkos laišką Lietuvai. O Lietuva taip parodo, kad Rusijos ir Čečėnijos kare palaiko Rusijos pusę. Britų valdžia po Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo Londone 2006 m. buvo pareiškusi, kad su Rusija teroristiniais klausimais nebendraus ir iki šiol nebendrauja. O mūsiškiai? Baudžiauninko mentalitetas ir pataikavimo modelis. Ačiū Dievui, mūsų teismas E.Kusaitės byloje sudėjo taškus. O byla, prisiminkime, buvo klastojama, nes agentė E.Kusaitės vardu rašė žinutes apie ką tik reikėjo, kad būtų galima suformuluoti kaltinimus.

- Kodėl taip buvo elgiamasi?

- Klausimas buvo piniginis. Saugumui reikėjo parodyti veikimo rezultatą, parodyti, kad yra reikalingas, pateisinti gaunamą finansavimą. Beje, ir po E.Kusaitės skandalo niekas nebuvo išmestas iš darbo.

- Kaip ir po naujojo skandalo, kai paaiškėjo, kad VSD galimai neteisėtai rinko informaciją apie ketinančius dalyvauti prezidento rinkimuose.

- Būtent. Mano asmenine nuomone, Lietuvos saugumas jau yra tiek nusigyvenęs, kad turi būti reorganizuotas iš pagrindų, turi būti priimti nauji žmonės iš šalies, nesusiję su dabartiniais. Nes dabartinė sistema yra supuvusi ir prisiimanti vis daugiau galių. Štai dabartinis VSD vadovas Darius Jauniškis per radiją pasakė, kad pernai VSD atliko 80 tūkst. patikrinimų. Galite įsivaizduoti tokį skaičių, kai Vokietijoje atliekama po 18 tūkst. patikrinimų, bet ten ir žmonių gyvena apie 80 mln.? Lietuvoje sukurta visiška žandarmerija, gestapas. Ką rodo kad ir istorija su Algirdu Paleckiu. Nenoriu kalbėti apie jo pažiūras, kaltumą ar nekaltumą, tačiau kai žmogus be teismo laikomas suimtas pusantrų metų... Ar tai pareigūnų nekompetencija, ar noras parodyti, kad yra visagaliai?

Iškalbingas ir dar vienas faktas. Oficialiai neskelbiama, tačiau teko girdėti, kad naujasis VSD pastatas Pilaitėje, kuris jau vadinamas Pentagonu, turi iki 30 tūkst. kvadratinių metrų, kai senasis pastatas Vytenio gatvėje teturėjo apie 3 tūkst. kvadratinių metrų. Todėl tokį išlaidavimą reikia kažkaip pateisinti, parodant, kiek daug VSD dirba, rodant savo įtaką. O įtakos vis negana. Dabar VSD jau užsimanė, kad įstatymais būtų įteisintos bausmės žmonėms, neatvykstantiems į prevencinius pokalbius. Tačiau politikai tyli. Matyt, bijo, kad VSD, veikdamas tokiais metodais, turi surinkęs kompromituojančios informacijos ir apie juos. Ypač turint mintyje D.Jauniškio informaciją, reiškiančią, kad vyksta totalinis sekimas. Dabartinis koronaviruso skandalas kai kam net ir naudingas, nes dabar niekas nebekalba, kas vyksta VSD, nebekalba apie skandalus dėl „Grigeo“ vamzdžio, dėl padangų deginimo ir t.t.

- Ar gali būti, kad žmonės, atsakingi už jūsų minėtus skandalus, nugrims į užmarštį ir nesulauks atsakomybės?

- Visai nenustebčiau, kad bus pasinaudota dėmesio nukreipimu. Nepamirškime ir dar vieno fakto apie VSD - CŽV kalėjimo, nes viskas ėjo per VSD. Lietuva sumokėjo baudą už žmogaus kankinimą, tarptautinis teismas faktą nustatė. Jei Lietuva sumokėjo, reiškia, faktą pripažino. O mūsų saugumas ir vėl, pasirodo, niekuo dėtas. Baisus kamuolys, kokio nė vienoje Lietuvos struktūroje daugiau nėra.

O grįžtant prie jūsų pirmo klausimo apie Lietuvai tenkančius išbandymus... Dabar yra didesnis pakrikimas, todėl sklandaus iššūkio įveikimo sunku tikėtis. Ne tik dėl vienybės trūkumo, bet ir dėl pasikeitusių vertybių. Popiežius Pranciškus pasakė, kad mūsų mąstymas nukreiptas jau ne į vidinį žmogaus gyvenimą. Mes perėmėme naują tikėjimą (ir reikia kalbėti ne tik apie lietuvius, bet ir apie visą pasaulį) - pramogų, pasilinksminimo industrijos tikėjimą.

Tą patvirtina ir faktas, kad net koronaviruso grėsmės akivaizdoje paslidinėjimas Italijoje, mano pramoga yra svarbesnė už grėsmę kitų žmonių sveikatai.