Kaip pasakojo K.Masiulis, jis pasiūlė įvesti cukraus mokestį 2014 metais:

„Siūliau, bet idėjai nepritarė Šedžius (Rimantas Šedžius tuometinėje Algirdo Butkevičiaus vyriausybėje buvo finansų ministras - red.past.). Atsakė, kad toks mokestis prieštarauja Europos Sąjungos įstatymams. O aš siūliau labai paprastą idėją - lengvinti mokesčių naštą skurdžiau gyvenantiems žmonėms, tačiau maniau, kad visiškai būtų teisinga daugiau apmokestinti tuos gyventojus, kurie perka ir vartoja sveikatai kenkiančius produktus. Cukrų, saldainius, limonadus. Juos vartodami žmonės dažniau serga, dažniau naudojasi gydymo paslaugomis. Siūliau ir traškučius apmokestinti, kuriuos paaugliai labai valgo. Mama duoda vaikui 3 eurus, kad sveikai pavalgytų, o vaikas nusiperka čipsų ir kokakolos. Nedrįsčiau samprotauti, kokį akcizą produktams, kuriuose yra cukraus, reikėtų įvesti. Tai padarytų specialistai. Manau, tuos pinigus, gautus už cukraus mokestį, reikėtų paskirstyti daugiavaikėms šeimoms, vienišiems tėvams, auginantiems nepilnamečius vaikus. Galima būtų jiems pridėti bent po 100 eurų."

Ar nebijote vėl sulaukti kritikos?

„Žinau, kad cukraus mokestį kritikuos cukraus fabrikai, cukrinių runkelių augintojai ir prekybininkai, - sutiko K.Masiulis. - Mane jau dabar kritikuoja, sako, jog žmonės važiuos pirkti pigesnio cukraus į Latviją, Lenkiją. Taip. Lenkijoje cukrus pigesnis, bet dauguma mūsų nueina į prekybos centrą ir čia, Lietuvoje, perka. Todėl žiūriu į kritiką paprastai. Taip. Prekybininkai kritikuos. Tačiau jei nesveikas produktas pabrangs dviem euro centais, pirkėjas to beveik nepajus, bet kartu vyks edukacija - pasiunčiama žinia visuomenei, kad produktas žalingas sveikatai.

Sovietmečiu, kai trūko įvairių maisto produktų, tik cukraus niekada netrūko. Kad pasisaldintume gyvenimą. O dabar yra galimybė gyventi sveikai. Ar sveika valgyti lašinius, sviestą - ne visi medikai sutaria, o dėl cukraus - visi sutaria, jog nesveika. Nesu girdėjęs kitokios nuomonės. Visi žino, kokia sunki liga yra cukrinis diabetas. Šia liga sergantys per koronaviruso pandemiją yra įtraukti į rizikos grupę."

K.Masiulis sakė nesitikintis, kad, vos įvedus akcizą cukrui, gyventojai iškart ims pirkti sveikesnius produktus:

„Nemanau, kad staiga įvyks revoliucija. Elgesio stereotipų pokyčiai vyksta labai iš lėto. Duok Dieve, jei per metus 1-2 procentai gyventojų imtų sveikiau maitintis. Būtų gerai, jei per 4 šio Seimo kadencijos metus bent 5 proc. maisto pramonės sumažintų cukraus kiekius savo produktuose. Dabar - perki raugintą agurką - ir tai bijai, kad jame yra cukraus."

Situaciją komentuoja cukrinių runkelių augintojų asociacijos pirmininkas Kastytis PATIEJŪNAS:

Lietuvos cukraus sektorius ir taip turi tik vieną sveiką cukraus fabriką, o kitas, esantis Marijampolėje, yra bankrotinėje situacijoje.

Iš vienos pusės galiu suprasti sveikuolių organizacijas, bet iš kitos pusės nukertama visa nacionalinė pramonės šaka. Jau turėjome cukraus akcizą, kai stojome į ES ir norėjome apsaugoti savo rinką. Bet dabar akcizo įvedimo nepalaikytume, nes akcizas atsisuktų prieš mus, augintojus. Labai daug kalbama apie bioįvairovę žemės ūkyje, o tų augalų vis mažėja. Jei nunyktų cukrinių runkelių auginimo šaka, Lietuvoje liktų tik javai ir rapsai.

Gal geriau palikti žmonėms patiems apsispręsti, kiek jie nori vartoti cukraus?

Lenkijoje cukraus gamintojai ir taip gauna 4 kartus didesnes išmokas nei mes. Cukraus pirkimas nėra didelis - šeimai per mėnesį užtenka vieno kilogramo. Bet cukraus yra daugelyje produktų. Pavyzdžiui, jogurtuose. Užkrausime verslui nežmonišką finansinę naštą. Teoriškai bus arklys, o praktiškai - neatsikelia.

Akcizo administravimo kaštai gali būti didesni nei jo nauda. Per metus mūsų pramonė pagamina 130 tūkst. tonų cukraus. Fabrike 1 kg kainuoja 0,30 Eur. Jei uždėsime 5 proc. akcizą, tai kokie čia pinigai? Lygiai tiek pat išleisime mokesčio administravimui. Manau, sveikas protas turėtų nugalėti.