1 nuotr.Šeštadienį Čekijos parlamento rinkimus laimėjęs dešiniųjų pažiūrų milijardierius populistas Andrejus Babišas paskelbė sieksiąs suformuoti mažumos vyriausybę, kuriai vadovautų tik jo partija ANO („Taip“).
71-erių A. Babišas į valdžią grįžta po ketverių metų opozicijoje ir pralaimėjimo 2023 m. prezidento rinkimuose.
Buvęs ministras pirmininkas šeštadienio vakarą Prahoje savo rėmėjams pareiškė sieksiąs sudaryti „vienos spalvos“ vyriausybę.
Jis pridūrė, kad stengsis užsitikrinti dviejų mažesnių partijų – naujai įkurtos Vairuotojų partijos ir kraštutinės dešinės SPD (Laisvės ir tiesioginės demokratijos partijos) – paramą.
Galutiniai rezultatai parodė, kad ANO rinkimuose gavo 34,6 proc. balsų, t. y. beveik 7,5 proc. daugiau nei 2021-aisiais, ir jo partijai atiteko 80 iš 200 vietų žemutiniuose rūmuose.
Centro dešiniųjų koalicija „Spolu“ („Kartu“), vadovaujama ministro pirmininko Petro Fialos, surinko 23,3 proc. balsų, palyginti su 27,8 proc. per ankstesnius rinkimus, o anksčiau valdžioje taip pat buvusi Merų partija surinko 11,2 proc. balsų.
Prezidentas pradeda konsultacijas dėl koalicijos
Prezidentas Petras Pavelas sekmadienį Prahos pilyje pradės konsultacijas su partijų lyderiais dėl naujos vyriausybės sudarymo, pradėdamas nuo susitikimo A. Babišu.
Konstitucija suteikia Pavelui nemažą laisvę spręsti, kam pavesti formuoti vyriausybę, tačiau paprastai ši privilegija suteikiama daugiausia mandatų turinčiai frakcijai.
A. Babišas savo kampanijoje žadėjo stabdyti ginklų tiekimą Ukrainai, mažinti mokesčius ir energijos kainas bei prieštarauti ES prieglobsčio ir migracijos paktui bei Žaliajam kursui.
Kalbant apie politines partijas Europos Parlamente, ANO pakeitė poziciją ir dabar yra susitarusi su Viktoro Orbano „Fidesz“ partija Vengrijoje, Austrijos Laisvės partija (FPÖ) ir Marine Le Pen Nacionaliniu sambūriu Prancūzijoje.
„Tiesa nugalėjo“, – rašė V. Orbanas platformoje „X“, vadindamas šią pergalę „didžiu žingsniu“ Čekijai.
A. Babišą su pergalė rinkimuose telefonu pasveikino ir prorusišku laikomas Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico.
Teks tartis su mažesnėmis partijomis
Lieka neaišku, kokių nuolaidų A. Babišas turės padaryti derybinę galią gavusioms mažesnėms partijoms, kad užsitikrintų šių pakantumą savo būsimai vyriausybei.
Laisvės ir tiesioginės demokratijos partija reikalauja ne tik referendumo dėl išstojimo iš ES ir NATO galimybės, kurią A. Babišas atmeta, bet ir daugiau nei 383 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių grąžinimo į tėvynę. Ši partija rinkimuose surinko apie 7,8 proc. balsų.
Vairuotojų partija, kuri surinko 6,8 proc. balsų, siekia atšaukti 2035 m. planuojamą vidaus degimo variklių atsisakymą.
Visi 200 Čekijos Respublikos Deputatų rūmų, svarbesniųjų iš dviejų parlamento rūmų, narių renkami visuotiniuose rinkimuose kas ketverius metus.
Čekija priklauso NATO nuo 1999 m., o ES nare tapo 2004-aisiais.
Šalis turi daugiau nei 800 kilometrų ilgio sieną su Vokietija.
