Uždirba dvigubai mažiau

Vakar Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas surengė klausymus dėl tolimųjų reisų vairuotojų socialinių garantijų. Komiteto narys Algirdas Sysas iškart uždavė klausimą susisiekimo viceministrui Ričardui Degučiui bei socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui: ar normalu, kad po Europą važinėjantys lietuviai uždirba dvigubai mažiau, nei važinėjantys tik po Lietuvą. Tiesa, minėti politikai tikriausiai pamanė, kad klausimas - retorinis, todėl į jį neatsakė. Komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas akcentavo, kad Lietuva yra kritiška Mobilumo paketo atžvilgiu ir tokia turi išlikti, tačiau visų pirma reikia nacionaliniu lygmeniu susitarti dėl socialinių garantijų vairuotojams užtikrinimo, nes priešingu atveju pakto pakeisti nebus įmanoma.

Jam pritarė parlamentaras Rimantas Dagys, anot kurio, pakto nuostatos dėl reguliaraus net tuščių vilkikų grąžinimo į registracijos šalį sugalvotos didžiųjų valstybių, norinčių atsikratyti konkurentų iš ES pakraščiuose esančių valstybių. Tačiau, pasak R.Dagio, tai nereiškia, kad turime spjauti į socialines garantijas, ir kreipėsi į L.Kukuraitį, klausdamas, kas dėl to daroma.

Darbdaviai ignoruoja

Pasirodo, L.Kukuraitis pritaria Vyriausybės pozicijai, kad kai kurios pakto nuostatos yra diskriminacinės Lietuvos vežėjų atžvilgiu, tačiau problema dėl socialinių garantijų turi būti sprendžiama. Pasak ministro, vairuotojams mokamas 1,3 minimalios mėnesio algos dydžio atlyginimas, o visa kita išmokama dienpinigių forma - tą leidžia Vyriausybės nutarimas. Nuo dienpinigių nemokamas mokestis į biudžetą, tačiau ir pensijos, nedarbingumo išmokos nuo jų neskaičiuojamos. Todėl darbdaviams yra gerai (sutaupo), bet darbuotojams - blogai. Deja, kaip akcentavo L.Kukuraitis, darbdaviai nenori derėtis. Jei nenorės ir toliau, teks keisti teisės aktus. Konkrečiai - Vyriausybės nutarimą, kad algų ir dienpinigių santykis pasikeistų pirmųjų naudai - normali alga siektų ne 1,3, o dvi minimalias algas.

Ne darbuotojai svarbiausia

Tačiau susisiekimo viceministras R.Degutis pareiškė, kad pirmiausia reikia ne vairuotojų socialines problemas spręsti, o kovoti, kad nebūtų priimtas toks Mobilumo paketas, kokiam pritarė Europos Parlamentas. Pasak jo, paketas kelia riziką, kad krovinių pervežimo verslas iš Lietuvos ims trauktis, o tada dėl socialinių garantijų paprasčiausiai nebebus su kuo kalbėtis.

„Ir dėl algų didinimo reikia labai atsargiai kalbėtis, kad tai netaptų dar viena paskata trauktis iš Lietuvos“, - konstatavo viceministras.

Gąsdina verslo pasitraukimu

Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė informavo, kad apie 1700 eurų algą kartu su dienpinigiais gaunantys tolimųjų reisų vairuotojai skundžiasi, kad bankai jiems nesuteikia paskolų, nes oficiali alga tėra 530 eurų, T.Tomilinas pridūrė, kad dalis vairuotojų netgi gauna socialines pašalpas, o R.Dagys vykdomosios valdžios atstovų pasiteiravo, kodėl jie toleruoja mokesčių nemokėjimą. Į tai R.Degutis atkirto, kad tai yra ne Susisiekimo ministerijos kuruojamas klausimas. Pasak jo, Lietuva krovinių pervežimo srityje konkuruoja ne su prancūzais ar vokiečiais, o su rumunais, bulgarais, lenkais, kur socialinės garantijos yra panašios kaip Lietuvoje. Viceministro teigimu, sugriežtinus sąlygas pas mus, vežėjai nebegalėtų konkuruoti, todėl iškeltų verslą į užsienį arba bankrutuotų ir abiem atvejais nebemokėtų mokesčių Lietuvai.

Aktyviai prieš socialinių garantijų didinimą darbuotojams pasisakė keli „Linavos“ atstovai. Pasak jų, tokiu atveju bendrovės turės mažinti darbuotojų skaičių, o viešiesiems finansams bus suduotas didžiulis smūgis. Nacionalinei vežėjų asociacijai „Linava“ atstovaujantis advokatas Justinas Usonis pridūrė, esą darbdaviai neatsisako derėtis, tačiau neva tik vakarykščio komiteto posėdžio metu konkrečiai išgirdo, ko nori darbuotojai. Atrodė, kad komiteto posėdis taip ir baigsis beprasmiškai, tačiau galų gale „Linava“ ir vairuotojų profsąjungos susitarė balandžio 29 dieną Kaune sėstis prie derybų stalo.

Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumo pirmininko Broniaus BUČELIO komentaras:

„Europos Parlamentas nubaudė Lietuvą už gobšumą - verslininkų ir politikų. Vyriausybės nutarimu tolimųjų reisų vairuotojams mokama minimali alga, o visa kita mokama dienpinigiais, nuo kurių nei pensija kaupiama, nei ligos atveju mokama išmoka, atostoginiai skaičiuojami nuo minimalios algos. „Linava“ niekaip nenori derėtis dėl kolektyvinės sutarties. Mes priklausome Europos transporto darbuotojų federacijai, ji domėjosi, kokie pas mus reikalai dėl kolektyvinės sutarties, dėl socialinių garantijų. Pasakėme, kaip iš tiesų yra“, - dėstė B.Bučelis.

Pasak jo, panašiomis bėdomis skundėsi ir latviai, estai bei kai kurių kitų valstybių vairuotojai, todėl europinė federacija inicijavo, kad eurobiurokratai pradėtų rengti Mobilumo paketą, kartais vadinamą „Judumo paketu“. B.Bučelis sakė, kad apie ketinimą kreiptis į europines struktūras buvo įspėti ir „Linavos“ atstovai, tačiau šie manė, kad tai tėra nerimti gąsdinimai.

„Į tą paketą ir buvo įtraukti reikalavimai dėl poilsio ne vilkiko kabinoje, kai kurių socialinių garantijų. Tačiau kartu atsirado ir reikalavimai dėl kabotažo, reikalavimai dėl periodinio vilkiko sugrąžinimo į registracijos šalį, kam mes, aišku, nepritariame“, - sakė forumo pirmininkas.

Tačiau, anot jo, jei verslininkai nebūtų buvę godūs, o politikai nebūtų jiems pataikavę, paketas iš viso nebūtų atsiradęs.

„Tačiau jei prasidės kolektyvinės derybos, mes galėsime kreiptis į europinę federaciją ir apie tai informuoti. Tada gal ir paketas būtų persvarstytas, nes dabar Europos Parlamentas Lietuvą nubaudė būtent dėl to, kad nebuvo kolektyvinių derybų“, - tvirtino B.Bučelis.

Pasak jo, tolimųjų reisų vairuotojai skundžiasi, kad dėl neteisingo darbo apmokėjimo sulaukę užtarnauto poilsio jie gauna vos iki 230 eurų senatvės pensiją.

Kodėl mokytojai, medikai, kitų profesijų atstovai, nepatenkinti socialinėmis garantijomis, rengia protesto akcijas, o vairuotojai tyli? Anot B.Bučelio, taip yra todėl, kad vairuotojus labai sunku surinkti vienu laiku į vieną vietą, nes jie „dažniausiai būna kelyje“.

Faktai

Europos Parlamentas pritarė Mobilumo paketui, tačiau tai dar ne viskas. Jam turės pritarti ir Europos Taryba. Prieštaringiausiai vertinamas reikalavimas periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį, kuris yra itin nepalankus ES pakraščiuose esančioms valstybėms. Tai ne tik varžytų vežėjų lankstumą organizuojant krovinių pervežimą, taptų našta verslui, bet ir apribotų paslaugų teikimo laisvę.

Šalys taip pat nesutinka su siūlymu riboti kabotažą, t.y. galimybę teikti transporto paslaugas kitose šalyse, nustatant reikalavimą daryti kelių dienų pertrauką tarp kabotažo operacijų. Minėtų valstybių transporto ministrų teigimu, taip siekiama apriboti konkurenciją tarp užsienio ir nacionalinių vežėjų. Prisidengiant tokiais siūlymais esą norima apginti nacionalinių vežėjų interesus, į antrą planą nustumiant vieningą Europos transporto rinką.

Siūlymas uždrausti vairuotojų savaitinį poilsį kabinoje taip pat kelia didelį nerimą, kadangi Europos kelių tinklo infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta ir nepritaikyta tinkamam vairuotojų poilsiui: trūksta saugių aikštelių, viešbučių, dušų ir pan. Europos Komisijos skaičiavimais, Europos keliuose poilsiui tinkamų aikštelių užtenka vos 7 tūkst. vilkikų, nors keliuose kasdien juda apie 400 tūkst. vilkikų. Esant tokiam aikštelių trūkumui, šis reikalavimas akivaizdžiai prilygsta draudimui dirbti kitose šalyse.

Dabartinės Mobilumo paketo nuostatos nutolo nuo pirminių tikslų - pasirūpinti socialine vairuotojų gerove. Jei būtų pritarta naujam Mobilumo paketui, vos 20 proc. visų ES vairuotojų galėtų būti komandiruojami. Nesubalansuotos sąlygos skaudžiai paliestų ir daugiau nei 3 mln. darbuotojų, dirbančių transporto sektoriuje visoje Europoje.