Bręstant mokytojų streikui, prezidento patarėja ragina derėtis

„Streikas nė vienoje valstybėje nėra natūrali būsena. Streikas – kraštutinė priemonė. Mokyklų profsąjungos turi teisę streikuoti ir tokiu būdu, tokiomis priemonėmis reikalauti didesnių atlyginimų. Streikas, kaip minėjau, yra ekstremali, kraštutinė priemonė, rodanti bei indikuojanti, kad prieš tai vykę procesai buvo nesėkmingi. Vadinasi, kol dar nėra iki galo priimtas ir patvirtintas 2020 metų biudžetas, mano nuomone, vienas iš sprendimų būdų – susėsti Vyriausybei, abiem didžiausioms profsąjungoms bei ŠMSM  ir kalbėtis, ką mes galime pasiekti 2020 metų biudžetu, kokias prioritetines sritis galime finansuoti ir kokioms sritims kelti atlyginimus. Manau, tai pirmasis žingsnis dar kartą susėsti ir bandyti derėtis“, – „Žinių radijui“ teigė S. Šulcė.

Išgirdusi Vyriausybės planus dėl ateinančių metų finansavimo švietimui, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) nusprendė rengti streiką. Pasak profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, streikas turėtų vykti antroje lapkričio pusėje.

„Mūsų taryba pagal savo profsąjungos įstatus priėmė sprendimą skelbti streiką todėl, kad derybose dėl sutarties atnaujinimo,o jos pasibaigė liepos mėnesį, buvo sutarti tam tikri dalykai, kurių bendra suma – apie 117 milijonų eurų. Biudžeto projekte pamatėme, kad tiems susitarimams, kur sutarta 117 mln. eurų, mes gauname 55 mln. eurų. Tai akivaizdu, kad mūsų tai netenkina“, –  sakė E. Milešinas.

Pasak E. Milešino, dėl streiko skelbimo šiuo metu yra konsultuojamasi su teisininkais.

ŠMSM atstovai tuo tarpu teigė, kad 53 mln. eurų yra papildomai skiriama didesnė suma valstybės biudžete negu buvo praėjusiais metais, kuri numatyta vien tik mokytojų darbo užmokesčiui.

„Žinoma, biudžetas dar nėra patvirtintas. Kalbėsimės, žiūrėsime, ką galima padaryti“, – Eltai teigė ministro atstovas spaudai Kęstutis Butvydas.