(4)Ateinantį rudenį vyksiantys Seimo rinkimai mums kainuos beveik dukart daugiau nei 2016-aisiais. Tada jiems buvo išleista 7,5 mln. eurų, o šiemet rinkimų sąmata siekia net 12 mln. 239 tūkst. eurų.
7 nuotr.
Infliacija akivaizdi: ankstesnieji parlamento rinkimai kaskart brangdavo „vos“ 1-2 milijonais eurų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės aiškinimu, toks didelis rinkimų kainų skirtumas yra dėl to, kad padidėjo darbo užmokestis komisijų nariams. Be to, padidinti įstatymuose numatyti koeficientai, pasikeitusi ir mokestinė sistema.
Apygardų rinkimų komisijų pirmininko viena darbo valanda, anksčiau kainavusi 6,71 euro, neatskaičius mokesčių, dabar pabrango dvigubai. Taip pat dvigubai daugiau - 10,84 euro - kainuos apygardų komisijų narių ir apylinkių komisijų pirmininkų darbo valanda, o apylinkių komisijų nariams bus mokama 8,67 euro.
Dar į rinkimų sąmatą įeina leidinių, rinkimų biuletenių, kandidatų plakatų spausdinimas, rinkimų informacijos viešinimas, debatų finansavimas.
Biudžetui kainuos ne tik patys rinkimai ir pasirengimas jiems. Iš biudžeto bus mokamos ir išeitinės kompensacijos Seimo nariams, kurie arba apsispręs nedalyvauti rinkimuose arba išbrokuoti rinkėjų į 2020-2024-ųjų Seimą nebepateks. Kiek tokių bus, parodys laikas.
Seimo statuto 15 straipsnis skelbia, kad nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, jam išmokama „tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime“. Tiesa, išmoka turi būti ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutiniai mėnesiniai parlamentaro atlyginimai.
Solidžios išmokos „gresia“ nepaisant to, kad Seimo narys, kaip numato Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, gali grįžti į ankstesnes pareigas.
Kokią biudžeto dalį teks atseikėti šią kadenciją baigsiantiems įstatymdaviams, galima tik įsivaizduoti. Antai 2012-2016 m. kadencijos 80 Seimą palikusių asmenų išsinešė vidutiniškai po 17,5 tūkst. eurų. Tokią išvadą galima daryti, nes išeitinėms išmokoms tą rinkimų rudenį teko pakloti 1,4 mln. eurų. Bet iš tiesų gavėjų piniginės buvo skirtingo svorio. Dviejų vidutinių mėnesinių atlyginimų išmokas gavo tik 8 seimūnai, keturių - 40 išėjusiųjų, o 6 - 32 Seimo nariai.
Dabar „plika“ eilinio parlamentaro alga siekia 3356 eurus.
Jeigu parlamentarams išeitinės būtų mokamos už be pertraukos išdirbtus metus - Algimantas Salamakinas, Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas būtų tikri lyderiai. Jie iš Seimo nebuvo iškėlę kojų nuo pat 1992-ųjų.
Štai A.Salamakinas, pernai pareiškęs, kad daugiau į Seimą nebekandidatuos, sako neskaičiavęs, kokią išmoką gautų. Nė negalvodamas pareiškė, jog tokią pačią, kokią gautų tie, kurie dirbo visą kadenciją. „Nepriklausomai nuo to, ar tu išdirbai septynias kadencijas, ar dvi, ar vieną - tu gausi tokią pačią šešių mėnesių išeitinę kompensaciją. Ir viskas“, - išpyškino parlamentaras.
Jis sakė teikęs pataisą, kai buvo svarstomas Seimo narių darbo sąlygų įstatymas, siūlydamas keturių mėnesių išeitinę. Esą Seimo nario darbas nėra kažkas išskirtinio ir jis turėtų derintis prie Darbo kodekso. „Jeigu Darbo kodeksas numato visiems tokias sąlygas, tai ir Seimo nariams jos tokios turi būti“, - prisimena batalijas parlamente A.Salamakinas, pabrėždamas, kad kažkam būtų malonu, jeigu Seimo nariai apskritai išeitų tuščiomis.
Pasak A.Salamakino, išeitinės reikalingos, nes retas kuris politikas greitai randa darbą. Nors Statutas numato grįžimą į ankstesnį darbą, tai neveikia: „Kitur įsidarbinti, kai tu esi paženklintas, kad buvai Seimo narys, apskritai sunku. Daug tokių atvejų žinau, o ir prisiminkime tragiškus kai kurių Seimo narių likimus.“
Įdomu, kad kalbinti keli Seimo nariai netgi nežinojo, kokias išmokas apskritai gautų baigę kadenciją.
Komentuoja Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas SYSAS:
Mes savo laiku suvienodinome tvarkas paprastiems mirtingiesiems ir Seimo nariams. Nes labai seniai Seimo nariai išeitines gaudavo vos ne už kiekvienus metus ir jų galėjo susikaupti labai daug. Tada buvo padarytos šešių mėnesių atlyginimo dydžio išeitinės kaip ir Darbo kodekse. Dabar kodekse pakeista tvarka: 2 mėnesių dydžio išeitinę moka darbdavys, 3 mėnesių - už ištarnautus metus moka Ilgalaikio darbo išmokų fondas, vadinasi, iš viso kompensacija siekia 5 atlyginimų dydį. O Seimo narių išeitinių dydžio valdantieji kol kas nepakeitė: jeigu dirbo daugiau kaip 20 metų, gauna 6 mėnesių dydžio išeitinę, o jeigu vieną kadenciją - mažiausiai 2 mėnesių.
