Brangoka būti pasaulio bamba

Pasak D.Grybauskaitės, investavimo galimybėmis Lietuvoje besidominti „Google“ Vilniuje norėtų atidaryti savo biurą, o biržos paslaugas teikianti JAV „Nasdaq“ bendrovė Lietuvoje taip pat planuoja įkurti naują savo centrą.

Pastaroji pranešė, kad Vilniuje kurs naują Technologijų ir verslo kompetencijų centrą ir jame įdarbins vos apie pusšimtį informacinių technologijų specialistų, todėl kuo itin džiaugtis lyg ir nėra, juo labiau kad nėra garantijų, jog specialistai nebus kviečiami iš užsienio.

Kol kas kalbų lygmeniu

O štai „Google“ investicijos Lietuvoje iš viso kol kas miglotos. Varšuvos biure dirbantis „Google“ Baltijos šalių verslo plėtros vadovas Vytautas Kubilius (beje, ekspremjero Andriaus Kubiliaus sūnus) „Vakaro žinioms“ sakė, kad kol kas tik vyksta kalbos apie tai ir gali būti, jog joks centras mūsų šalyje nebus steigiamas, gal tik bus ieškoma darbuotojų Lietuvoje.

„Šiandien neturime ką pranešti. Apie duomenų ar paslaugų centrų steigimą Lietuvoje kalbėti kol kas neišeina, tačiau kalbos apie tokias galimybes irgi vyksta“, - teigė V.Kubilius, atsisakęs plačiau komentuoti, nepasidalijęs ir savo įžvalgomis apie paskui „Google“ ir kitas didžiąsias pasaulines kompanijas besivelkantį negražų šleifą.

Primena afrikiečius

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas R.Žemaitaitis sako, kad tarp ekonomistų jau seniai vyksta ginčai, ar tokios investicijos naudingos. Vieni sako, kad jos valstybei nieko neduoda, nes paprastai užsienio įmonės, kurias norima privilioti, būna atleidžiamos nuo mokesčių, o kiti tvirtina, kad nauda yra, nes įdarbinama šiek tiek žmonių.

„O aš manau, kad valstybė pirmiausia turi investuoti į vietos verslininkus, kad jie neišvažiuotų ir investuotų pas mus, o ne kitur, nes būtų ir grąža, ir pelnas, ir investicijos, kas liktų Lietuvoje. O užsienio kapitalo įmonės pelną ir kitas pajamas paprasčiausiai išpumpuoja į savas tėvynes, Lietuvai palikdamos nulį. Sakoma, kad Lietuvai lieka prestižas, jog mus pasirinko garsios įmonės. Aš tai palyginčiau su kokia nors Afrikos valstybe, kurioje pastatomas koks nors siuntų skyrius, o vietos gentis džiaugiasi, kad verslas pasirinko juos, nors jie jokios naudos iš to negauna. Ir pasirinkta gentis tik dėl mažų mokesčių. Taip atrodome ir mes - kaip kokia nors mumbo jumbo gentis“, - palygino R.Žemaitaitis.

Pavojus vietos verslui

Politikas tvirtino esantis iš viso nusistatęs prieš „Google“ kaip prieš kompaniją ir prieš jos dominavimą pasaulyje.

„Ir Europos Komisija, ir tarptautiniai teisės bei ekonomikos specialistai ne kartą pasisakė, kad pats „Google“ šiandien iš esmės yra nebevaldomas ir niekas nežino, kas jį valdo - specialiosios tarnybos ar kitos tarnybos, kokį poveikį tai gali turėti Lietuvai kaip valstybei, kas atsakingas už „Google“ veiklą“, - teigė Seimo narys.

Parlamentaras įžvelgia ir pavojų Lietuvos verslui.

„Verslas dažnai kalba, kad Lietuvoje trūksta aukšto lygio specialistų, todėl gali būti, kad ir minėtos kompanijos jų vešis iš užsienio. Tačiau didesnis pavojus yra ne tas. Reikia nepamiršti, kad kai į Lietuvą investuoja konkrečios sferos didžiulė įmonė, galinti priimti daug darbuotojų, iškyla pavojus vietos verslininkams. Įsivaizduokite: jei jiems prireiks 100 informatikų, o Lietuva jiems gali pasiūlyti tik 10, vadinasi, jų algos bus didesnės, nei moka Lietuvos farmacininkas, IT kompanija ar kokia nors siuntų įmonė. Vadinasi, iškils Lietuvos įmonių bankroto pavojus, nes ne visos galės mokėti tiek, kiek moka milžiniškos pasaulinės kompanijos. O pastarosios paprastai algas padidina tik todėl, kad atsikratytų vietos konkurentų, o kai jų atsikrato, sumažina“, - tvirtino R.Žemaitaitis.


„Google” skandalai

4 didžiausios technologijų kompanijos - „Google“, „Apple“, „Intel“ ir „Adobe“ - įtariamos susimokiusios nevilioti darbuotojų viena iš kitos ir mokėti jiems mažesnes algas. Kad JAV teismas neiškeltų už tai bylos, milžinės prieš savaitę paskelbė sutinkančios sumokėti 415 mln. JAV dolerių baudą.

Pavyzdžiui, Italijos parlamentas priėmė įstatymą, kuris žiniasklaidos jau pramintas „Google Tax“. Remiantis šiuo teisės aktu, kompanijoms siūloma reklamą skelbti per interneto paslaugų teikėjus, kurie yra registruoti šioje šalyje. Taip bandoma priversti, kad nebūtų naudojamos mokesčių vengimo schemos, prisidengiant „lengvatinėmis valstybėmis“, pavyzdžiui, Airija, Liuksemburgu ar įvairiomis Karibų regiono šalimis.

Italijos parlamento priimtas įstatymas visų pirma nutaikytas prieš interneto gigantes, tokias kaip „Google“ ir „Facebook“. Šios kompanijos siūlo reklamos skelbimo paslaugas per savo padalinius, kurie užregistruoti Airijoje. Tai leidžia sumokėti kur kas mažesnius pelno mokesčius, nei tokius numato Italijos mokesčius reguliuojantys teisės aktai.

Tačiau, kai kurių ekspertų teigimu, Italijos parlamento iniciatyva gana aiškiai pažeidžia ES teisės aktus, kurie numato nediskriminacines sąlygas visiems ES piliečiams. Todėl visai galimas daiktas, kad milžiniškos kompanijos ir toliau nepraras galimybės vengti mokesčių. Ir kaip po visų tokių istorijų galima tikėti prezidentės D.Grybauskaitės teiginiais apie itin skaidrų užsienietišką verslą?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“