Branduolinis pavojus

Slaptas fondas

Specialiai Ignalinos atominei elektrinei uždaryti sukurtame fonde kasmet lieka apie penktadalis milijardo laikinai nenaudojamų litų. Tačiau kaip jie yra investuojami, o gal guli nenaudojami ir dėl infliacijos kasmet nuvertėja - didžiausia valstybės paslaptis. O paslaptimi dangstomi ir nešvarūs dalykai.

Viešai skelbiami tik labai nekonkretūs su fondu susiję dalykai. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje fonde buvo 227 mln. litų. Per metus planuojama išleisti 48 mln. litų, tačiau tiek pat ir gauti įplaukų. Vadinasi, kaip ir kasmet, daugiau nei penktadalis milijardo litų bus laikinai laisvi ir galės būti investuojami. Ar atsakingai su jais elgiamasi? Į šį klausimą atsakymo nėra.

Pastarąjį kartą Valstybės kontrolė jėgainei uždaryti skirtų lėšų auditą atliko 2005-aisiais. Tada išsiaiškinta, kad pinigai naudojami neefektyviai ir ne pagal tą paskirtį. Pavyzdžiui, daug lėšų išleista Zarasų rajono savivaldybės tualetams, koridoriams, laiptinei remontuoti. Be to, fondo taryba nepasinaudojo galimybe laikinai laisvas lėšas investuoti, ir taip prarado galimybę papildomai uždirbti 8 mln. litų. Nuo to laiko joks auditas atliktas nebebuvo.

Nekontroliuojami

"Vakaro žinios" išsiaiškino įdomų dalyką - šiuo metu nėra jokios institucijos, planuojančios fondo pinigų panaudojimą.

Ūkio ministerijos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo skyriaus vyr. specialistė Asta Žalnieriūtė anksčiau vadovavo jėgainės uždarymo fondo tarybai, kuri patarinėdavo, kur leisti fondo pinigus. Tačiau šiuo metu tokio organo nebėra.

"Energetikos ministro įsakymu senos sudėties taryba panaikinta, o naujos iki šiol nėra", - "Vakaro žinioms" sakė A.Žalnieriūtė.

Juokingos palūkanos

Fondo valdytoja yra Energetikos ministerija, tačiau laikinai nenaudojamus fondo pinigus investuoja ne ji, o Finansų ministerija. Tačiau nė viena institucija nesiteikė konkretizuoti, kodėl nesėkmingai naudojamos lėšos.

Finansų ministerijos Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vadovė Irma Lazickienė sakė turinti visus duomenis, kaip investuoti fondo pinigai, už kokias palūkanas pirkti vertybiniai popieriai. Tačiau ji įsakė bendrauti per Viešųjų ryšių skyrių.

Šis po kelių dienų pateikė tik abstrakčius duomenis: kad, pavyzdžiui, pernai fondas pajamų iš palūkanų gavo 12 mln. litų. Už kokias palūkanas buvo investuota, atsisakyta įvardyti, nes esą buvo "ir viešų, ir neviešų sandorių". Turint omenyje, kad laikinai laisvų lėšų būta daugiau nei 200 mln. litų, galima spėti, kad investuota vos už 5 ar 6 proc. palūkanų.

Kaina - nežinoma

Beje, kasmet didžiausią fondo pajamų dalį sudaro atskaitymai nuo Ignalinos jėgainės pajamų už parduotą energiją. Šiemet iš šio šaltinio tikimasi gauti 40 mln. litų, palūkanų - 8,5 mln. litų. Daugiau įplaukų nenumatyta.

Įdomus yra ne tik toks fondo veiklos paslaptingumas, bet ir išaiškėję nauji faktai: niekas nežino, kiek Lietuvai kainuos ES reikalavimas uždaryti jėgainę.

"Mes turime turėti vieną instituciją, kuri visiškai atsakytų ir valdytų šitą projektą. Šiandien tokios institucijos mes neturime. Devynios auklės - vaikas be galvos", - atsiduso energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Energetikos ministras teigia, kad darbai stringa, nes jiems turi pritarti net devynios ministerijos - esą kaip tik dėl to dar nežinoma, kiek kainuos atominės uždarymas.

Derybų "menas"

Tuo tarpu Ignalinos jėgainės generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas "Vakaro žinioms" įvardijo kitą priežastį, kodėl nėra aišku, kiek mums kainuos patenkinti Briuselio įgeidžius.

"ES turi finansuoti uždarymą ne iki 2013-ųjų, o iki tada, kai procesas bus užbaigtas. O jis gali užtrukti iki 2030-ųjų ar ilgiau. Tačiau kol kas paramą Lietuva išsiderėjo tik iki 2013-ųjų. Niekur nesuderėta, kiek ES turėtų duoti", - atskleidė V.Ševaldinas.

Aišku tik tiek, kad apie 30 proc. uždarymo išlaidų turės padengti pati Lietuva. O darbų kaina įvairiais vertinimais labai skiriasi - vardijamos sumos nuo 4 iki 9 mlrd. litų.

Jei po 2013-ųjų finansavimas iš ES nutrūks, Lietuva už savus pinigus iki maždaug 2030-ųjų turės visiškai išmontuoti jėgainę, pasirūpinti radioaktyviųjų atliekų konteineriais, šių saugojimo aikštelėmis ir t. t.

"Neaišku, kiek tai dar kainuos", - sakė V.Ševaldinas.

Fondo pinigai tratinami tuščiai

Parlamentaras Jurgis RAZMA susirūpinęs, kad Ignalinos jėgainės uždarymo fondo pinigai naudojami neskaidriai ir ne pagal paskirtį.

"Man kelia nerimą tai, ką yra pasakęs energetikos ministras. Jis sakė esąs labai susirūpinęs dėl to fondo padėties. Iš jo girdėjau susirūpinimą dėl to, kad tuščiai išleista labai daug pinigų, o už juos nieko gero nepadaryta. Nė vienas svarbus darbas nepadarytas. Nežinau, ar ministras yra atkreipęs dėmesį ir į labai įtartinai mažas palūkanas už fondo investuotus pinigus. Manau, kad Valstybės kontrolė, jau 4 metus nevykdžiusi audito, išnagrinės visus šiuos dalykus. Tikiuosi, kad bent jau Lietuvos bankuose tie pinigai laikomi", - vylėsi J.Razma.

Politikas stebisi, kad Finansų ministerija slepia, kur investuoja fondo pinigus.

"Čia tai jau visai juokingi dalykai. Kas čia per paslaptys? Gal bijo, kad apvogs tą banką, jei paskelbs, kuriame laiko pinigus? - ironizavo Seimo narys. - Juk čia valstybės pinigai. Nesuprantu aiškinimų, kad tai neskelbtina informacija."

J.Razma baiminasi, kad po 2013-ųjų ES gali nutraukti jėgainės uždarymo finansavimą, jei fondas ir toliau dirbs neskaidriai.

"Nepulkime ES dėl to kaltinti. Pirmiau savame darže susitvarkykime. Jei lėšų administratoriai neaiškiai su lėšomis elgiasi, tai nekorektiška ieškoti kaltininkų kitur. Juk ir pati ES domisi, kaip naudojami elektrinei uždaryti skirti pinigai", - paaiškino J.Razma.

Lietuvai žadėta parama naudojasi ES

Seimo Atominės energetikos komisijos narys, buvęs ūkio ministras Kęstutis DAUKŠYS nesuvokia, kodėl Lietuva iš anksto neužsitikrino, kad ES paramą Ignalinos jėgainei uždaryti skirtų ir po 2013-ųjų.

"Nesuprantu to. Čia jau mūsų euroderybininkų, pirmiausia Auštrevičiaus, reikia klausti", - stebėjosi K.Daukšys. Politikas akcentavo tai, kad užstrigo radioaktyviųjų atliekų saugyklos statyba. Kol ji nebus baigta, nebus galima pradėti elektrinės demontavimo, atleidinėti žmonių. Todėl procesas bus dar brangesnis ir ES parama dar reikalingesnė ir po 2013-ųjų.

Parlamentaras atskleidė, kad Lietuva toli gražu ne visais suderėtais pinigais gali naudotis. ES paramos laikinai laisvas lėšas investuoja ir pelną kaupiasi pati ES.

"Lietuva jų negali investuoti. Nežinau, kokiame europiniame banke jie laikomi, tačiau juos tvarko ES", - informavo K.Daukšys.

Eksministrui nesuprantamas ir įtartinų dalykų apgaubimas paslaptimis.

"Neskelbia, kur investuoja laisvus pinigus? Nesuprantu, koks čia neviešas dalykas. Tai - valstybės pinigai, visiškai viešai surinkti ir nematau jokios priežasties paslapčiai", - sakė Seimo narys.