Sparčiai kylant COVID-19 atvejų skaičiui, Lietuvos prekybos įmonių asociacija stebi tendenciją, kad jau trečią savaitę srautai į parduotuves, kurios veikia be Galimybių paso, lieka padidėję, kas nėra epidemiologiškai saugu.

„Pradžioje bijojome eilių dėl Galimybių paso patikros, tačiau turime visai priešingą rezultatą. Pirkėjai renkasi mažesnio formato parduotuves, veikiančias be galimybių paso. Taip daro net žmonės, turintys Galimybių pasą.

Galimybių pasas prekyboje suveikė epidemiologiškai nepalankiai - užuot paskatinęs vakcinuotis ir saugiai apsipirkti, padidino pirkėjų koncentraciją parduotuvėse, kurios veikia be Galimybių paso", - sakė asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

Ji nesiėmė spėlioti, kodėl net ir turintys Galimybių pasą mėgsta eiti ten, kur jo nereikalaujama.

„Nežinau", - taip į klausimą, galbūt dalį žmonių paveikė socialiniuose tinkluose išplitęs raginimas boikotuoti taškus, į kuriuos patekti galima tik su šiuo „dokumentu", atsakė ji.

R.Vainienė taip pat pridūrė, kad Vyriausybei prekybininkai yra prirašę daugybę raštų, kuriuose prašoma logiškai paaiškinti, kodėl be Galimybių paso galima pateikti į mažas erdves, bet negalima į dideles, o ne atvirkščiai. Tačiau nė vieno paaiškinimo nesulaukė.

Dėl pasikeitusių srautų skaičiuojama, kad parduotuvėse, veikiančiose su Galimybių pasu, vienam pirkėjui tenka 23,2 kv.m, o aptarnaujančiose visus - vos 9,6 kv.m.

„Manome, kad galimybių pasas didina viruso plitimo riziką prekybos vietose", - teigė R.Vainienė.

„Absoliuti dauguma šalių prekyboje reguliuoja srautus, taikydami ploto ribojimus vienam pirkėjui. Įsigaliojus kaukėms visose uždarose patalpose, nebeliko priežasčių taikyti Galimybių pasą prekyboje", - įsitikinusi R.Vainienė.

Panašios nuomonės laikosi ir PSO specialusis pasiuntinys Europai, buvęs eurokomisaras, gydytojas V.P.Andriukaitis. Interviu „Šiaulių kraštui" jis pasakė tiesiai šviesiai: iš Galimybių paso - jokios naudos.

„Kitose šalyse veikia „korona stop" programėlės, kai galima atsekti, kur buvai ir ar nepatekai į koronaviruso židinį. Ir pas mus buvo bandoma tokią įvesti. Bet įvedė Galimybių pasą, kuris jokios naudos neduoda. Vietoj to, kad būtų suderinę, jog kiekvienas turime QR kodą (skiepytas ar neskiepytas - visiškai nesvarbu, nes ir skiepytieji gali pernešti virusą) ir registruojamės eidami į įstaigas ar kitur, kad galima būtų atsekti, ar buvome viruso židinyje, ir pradėti tikrintis.

Ne apie Galimybių pasą reikėjo kalbėti, o apie tokį greitojo reagavimo kodą, kuris būtų privalomas visiems ir kuriuo galima būtų valdyti viruso plitimo kelius, protrūkius ir židinius", - „Šiaulių kraštui" kalbėjo V.P.Andriukaitis.

Pasak jo, pandemijai valdyti yra keturių sienų taisyklė.

„Pirmas blokas - įvairūs apribojimai, pavyzdžiui, renginių dalyvių skaičiaus; antras - biohigieninės priemonės: kaukės, dezinfekantai, atstumai, patalpų dažna ventiliacija ir aukšta patalpų temperatūra - 25-26 laipsnių, nes oro lašeliai prie tokios temperatūros greičiau džiūsta. Trečias blokas - viruso atsekamumo priemonės. Štai čia ir turėjo būti žmonėms išdalintas greitojo reagavimo QR kodas, aišku, su visa duomenų apsauga, kad žinotume, kur buvome, nuo ko užsikrėtėme, kada tikrintis. Taip visi galėjome padėti valdyti viruso plėtros kelią. Ketvirta priemonė - vakcinacija.

Tas keturių priemonių rinkinys turėjo nuolat būti taikomas Lietuvoje, bet taikytas tik epizodiškai.

Dabar Galimybių pasas tėra tik leidimas užeiti į įstaigą. Jo tikrinimas juokingas, nes jokio kodo niekas nė netikrina. Galimybių pasas nesuveikė. Jį įvedus naujų užsikrėtimų daugėjo, vėl iš naujo uždėjo kaukes, o jų nė nereikėjo nuimti. Visos apsaugos priemonės turi sugrįžti atgal", - akcentavo PSO specialusis pasiuntinys Europai.

O štai prezidentūra valdančiųjų veiksmus kritikuoja, tačiau tiesiai pirštu į Galimybių pasą nebaksnoja.

„Akivaizdu, kad pandemija nėra gerai valdoma", - LRT radijui kalbėjo prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, vis dėlto pasidžiaugdama, kad „atsirado valia ieškoti ne tik bizūno, bet ir paskatų, kaip paraginti skiepytis, ypač senjorus".