(19)Vyriausybė Seimui siūlys kitąmet visiems biudžetininkams simboliškai - nuo 4 iki 32 eurų - didinti algas. Aišku, labiausiai jos didės ir taip daugiausiai uždirbantiems. Taip dabartinis Ministrų kabinetas supranta socialinės atskirties mažinimą, apie kurio būtinybę kalba visus ketverius metus.
3 nuotr.
„Vakaro žinios" paaiškina, kaip apskaičiuojamos iš biudžeto išlaikomų darbuotojų algos. Jos (neskaitant priedų) susideda iš dviejų dalių - iš kiekvienais metais nustatomo bazinio dydžio ir iš tam tikrai kategorijai priskirto pareiginės algos koeficiento. Abu šiuos dydžius sudauginus ir apskaičiuojama alga. Pavyzdžiui, eilinio parlamentaro, neužimančio jokių vadovaujamų pareigų, pareiginės algos koeficientas yra 19,4. Jis padauginamas iš visiems biudžetininkams bendro bazinio dydžio, kuris šiems metams buvo užfiksuotas ties 176 eurų riba. Rezultatas - 3414,4 eurų alga (dar kartą akcentuotina - be priedų už valstybei ištarnautus metus ir „pieštukinių" lėšų).
Vyriausybė Seimui siūlys kitiems metams bazinį dydį kilstelėti iki 177 eurų. Argumentas - taip per ilgas derybas susitarta su 5 nacionalinių profesinių sąjungų atstovais.
Atlyginimai didėtų 200 tūkst. darbuotojų (nuo 4 iki 32 eurų, priklausomai nuo koeficiento), tam kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta 21 mln. eurų.
Ši naujovė kiek papildytų šių asmenų kišenes: valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, Konstitucinio Teismo teisėjų, karių, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių pinigines.
Įdomiausia, kad pagal šią formulę labiausiai alga išaugs (jei pritars Seimas) ir taip daugiausiai uždirbančiam Konstitucinio Teismo pirmininkui (arba jį pavaduosiančiam asmeniui), nes jo pareiginės algos koeficientas (32,3) yra didžiausias iš visų. Alga išaugtų nuo 5685 iki 5717 eurų. Seimūnai papildomai prisidurs po 20 eurų, ministrai - keliais eurais daugiau. O mažiausiai uždirbantys biudžetininkai (muziejininkai, bibliotekininkai ir kt.) tenkinsis papildomais 4-6 eurais.
„Numatoma teigiama priimto įstatymo pasekmė - net ir nedaug padidinus bazinį dydį, padidės viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, o kartu - ir jų perkamoji galia", - rašoma projektą pateikusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pridėtame aiškinamajame rašte.
Tačiau jame išdėstyta, kad minėtiems asmenims šiemet ir taip algos augo daug labiau nei privačiame sektoriuje. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2020 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 8,5 proc.: viešajame sektoriuje - 13 proc., privačiajame - 6,1 proc.
„Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2020 m. sausio 1 d. 9,37 procento - iki 607 eurų - padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų bazinis dydis, padidintas darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kovojantiems su COVID-19 infekcija, išmokėtos priemokos valdant ekstremaliąją situaciją dalyvavusiems pareigūnams ir darbuotojams, padidinti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kvalifikuotiems valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka bei kitos priežastys", - rašoma dokumente.
